Tikriausiai daugelis yra girdėję istoriją, kurioje teigiama, kad obuoliui nukritus ant galvos I. Newtonas sukūrė visuotinės traukos teoriją. Čia yra ir tiesos, ir melo. I. Newtonas tikrai apie tokią teoriją susimąstė pamatęs, kaip obuolys krinta nuo obels. Tačiau jis nenukrito I. Newtonui ant galvos ir juo labiau visuotinės traukos teorija gimė ne tą pačią akimirką, kaip dažnai vaizduojama animaciniuose filmukuose. Tam prireikė laiko, darbo ir pastangų.

Tai, kad idėja ir gali likti tik idėja, jei ji nebus plėtojama, yra viena iš daugelio pamokų, kurias galima išmokti analizuojant I. Newtono gyvenimą ir darbus. Štai kelios kitos, kurias verta įsiminti tiems, kas nori būti savo sėkmės kalviai.

1. Ne dirbk, o žaisk

Tai, kad I. Newtonas pasiekė daug, niekam nekelia abejonių. O įdomiausia, kad jis tai padarė tiesiog pramogaudamas.

Mokslininkas kartą yra pasakęs: „Nežinau, kaip mane mato pasaulis, bet aš sau esu tarsi berniukas, kuris žaidžia jūros pakrantėje, ieško kuo gražesnių kriauklelių ir kuo labiau nugludintų akmenukų, o didžiulis tiesos vandenynas plyti čia pat, priešais mane.“

 

Jei aš ką ir padariau visuomenei gero, tai tik dėl savo gebėjimo kantriai mąstyti.

I. Newtonas

 

Tokia nuostata turėtų vadovautis kiekvienas. Nes tik darant tai, kas teikia malonumą ir džiugina bei nekelia nuolatinio streso, galima tikėtis pasiekti gerą rezultatą. Tiesa, kai žaidi – apie rezultatus labai negalvoji. Tuo metu svarbiausia, kad būtų smagu. O dėl to gyvenimas tampa dar geresnis.

2. Kaip šauksi – taip atsilieps

Trečiasis Newtono dėsnis teigia: jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį taip pat paveikia tokio pat dydžio priešingos krypties jėga.

Nors fizika ir šio mokslo terminai galbūt ne visiems yra priimtini, šiame dėsnyje telpa didelė dalis tiesos apie žmonių bei įmonių santykius.

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad pasaulis retai vadovaujasi principu: gavai į žandą – atsuk kitą. Jei susigundysi ką nors apgauti ar įskaudinti, labai tikėtina, kad atgal gausi to paties. Ir atvirkščiai – už gerą dažniausiai atsilyginama geru.

Tiesa, gyvenime ir versle taikomas šis Newtono dėsnis turėtų skambėti kiek kitaip, nes kiekvienas asmens veiksmas (net ir žodis) gali grįžti ne tik su tokia pačia, bet ir kelis kartus didesne jėga.

3. Mokėk aiškiai kalbėti

I. Newtonas mėgo sakyti, kad taktas yra nuomonės išreiškimo ir apgynimo menas, leidžiantis nesusikurti naujų priešų.

Gebėjimas tiksliai, bet ne agresyviai proteguoti savo teiginius ir mintis yra vienas svarbiausių šiais laikais. Ypač dėl to, kad gyvename visuotinio informacijos pertekliaus laikotarpiu. Mus kasdien atakuoja šimtai žinučių ir tik pačios aiškiausios ir labiausiai įtikinančios, bet neatgrasančios pasiekia auditorijos ausis, akis ir protą.

Neseniai vykusi prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanija ir kandidatų diskusijos parodė, kad tai svarbu ne tik verslininkams, bet ir bet kuriam su žmonėms bendraujančiam asmeniui. Kaip galima siekti gerų rezultatų, jeigu nesugebi kitiems paaiškinti, ką nori daryti ir kodėl tai yra gerai?

4. Skirk laiko apmąstymams

„Jei aš ką ir padariau visuomenei gero, tai tik dėl savo gebėjimo kantriai mąstyti“, – sakydavo I. Newtonas.

Anksčiau tai buvo geras būdo bruožas, padedantis siekti geresnių veiklos rezultatų, bet dabar mąstymas yra dorybė. Šie laikai mums diktuoja kitas sąlygas ir ragina sprendimus priimti nė nestabtelėjus, tačiau tie, kas skiria laiko ramiai apgalvoti savo veiksmus, siekius ir sprendimus, turi gerokai daugiau šansų šiuolaikinėse gyvenimo ir darbo orientacinėse lenktynėse.

5. Eik pas kitus, o ne sėdėk už sienų

I. Newtonas taip pat yra pasakęs, kad žmonės stato per daug sienų ir per mažai tiltų. Ir tai tiesa. Ypač dabar, kai sienos tapo ne tik fizinės. Šiuolaikiniame, smarkiai skaitmenizuotame pasaulyje jas atstoja įvairūs kiti barjerai: išmaniųjų telefonų, kompiuterių ir televizorių ekranai, ausinės ir kiti dalykai, kurie palieka mus užsidariusius nuo pasaulio ir žmonių.

Ir nors technologinės prielaidos daugiau bendrauti su žmonėmis yra, kad ir kaip paradoksalu, gyvename susvetimėjimo laikais. Vis daugiau žmonių sako, kad neturi tikrų, geriausių draugų.

O apsilankius seminare ar konferencijoje tenka stebėti, ypač Rytų Europoje, kaip žmonės sunkiai drįsta vieni prie kitų prieiti ir užkalbinti. To reikėtų mokytis, nes fizinis kontaktas yra tai, kas leidžia įsižiebti pasitikėjimui. Juk ne veltui pasirašę sutartį verslininkai paspaudžia vieni kitiems ranką. Juk keistai atrodytų, jei pasirašius sutartį, kad ir kokios geros sąlygos joje būtų numatytos, viena pusė sakytų: „Nespauskime rankų – eime dirbti.“