Bendrieji duomenų apsaugos reikalavimai (BDAR) įnešė sumaišties dirbantiesiems tiesioginės rinkodaros srityje: kaip elgtis, kokius leidimus gauti, kaip pasiekti potencialius klientus? Visgi advokatų kontoros GLIMSTEDT advokatė, ekspertė Giedrė Rimkūnaitė-Manke pastebi, kad naujovių iš tiesų nėra tiek jau daug, o visos jos bus aptartos sausio 30 d. „bzn start“ organizuojamuose mokymuose.

„Daugelis vis dar nustemba, išgirdę, kad BDAR neatnešė tiek jau daug naujovių. Tiesioginės rinkodaros sritis iš esmės buvo taip pat reguliuota ir iki BDAR įsigaliojimo. Esminis pasikeitimas – baudų dydis ir dėl BDAR atsiradimo pasikeitęs visuomenės požiūris bei žinios“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Žinoti svarbiausias taisykles

Anot ekspertės, labai svarbu žinoti, kada būtina gauti vartotojo sutikimą, o kada jis nėra reikalingas: „Pasiekti klientus nepažeidžiant jų teisių galima, tačiau reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. Saugiausias būdas tai daryti – gavus sutikimą. Pasiūlymams teikti telefonu – skambučiu ar SMS – ir dažnu atveju el. paštu tai ir yra vienintelis teisėtas būdas. Tačiau reikia nepamiršti, kad sutikimas nėra būtinas, ketinant susisiekti el. paštu su esamais klientais, jeigu siūlote savo tapačias ar panašias prekes, paslaugas.“

Vis dėlto dažnai kyla klausimų, kas gali būti laikomas klientu. Pavyzdžiui, kiek laiko po prekės pardavimo pirkėją dar galima taip vadinti. Pasak G. Rimkūnaitės-Manke, vieno atsakymo nėra. 

„Kiekvienas verslas turėtų nusistatyti taisykles, pagrįstas jo prekės ar paslaugos specifika, ir tai aiškiai aprašyti, pavyzdžiui, privatumo politikoje, įvertinti ir dokumentais pagrįsti savo pasirinkimą bei teisėtą interesą. Taip pat svarbu, kad ši išimtis taikoma, jeigu klientui suteikiama galimybė nesutikti ir jei jis iš pradžių neprieštaravo dėl tokios tiesioginės rinkodaros“, – pastebi specialistė.

Dažnai nutinka taip, kad įmonės sau aktualius kontaktus susirenka iš internetinių šaltinių ir net tada, kai kontaktuose nurodytas žmogaus vardas ir pavardė, įsivaizduoja, kad tai yra vieša informacija. Dažnai pasitelkiamas rekomendacijų principas, kai savo esamų klientų siūloma rekomenduoti asmenį, kuriam galėtų būti įdomios įmonės teikiamos paslaugos. Visgi G. Rimkūnaitė-Manke teigia, kad toks adresų gavimas pažeidžia potencialaus kliento teises.

„Potencialaus kliento kontaktus gavus iš kito asmens, surinkus internete ar kitu būdu be to asmens aiškaus sutikimo, nei telefonu, nei el. paštu negalima siūlyti savo prekių ar paslaugų“, – pabrėžia advokatė.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

„Dažniausia klaida – kontaktų rinkimas ir pranešimų siuntimas neteisėtais būdais: rinkimas internete, naudojimas per ilgą laiką neaiškiais, įvairiais būdais surinktų duomenų, taip pat dar vis pasitaikantis duomenų bazių pirkimas“, – atskleidžia pašnekovė.

Be to, anot jos, pastaruoju metu pastebima situacija, kai verslas bando rinkti klientų parašus, sutikimus „visiems gyvenimo atvejams“ ir taip padaro kelias klaidas. 

„Pirma, priešingai daugelio įsitikinimui, teisėtam duomenų tvarkymui sutikimas yra toli gražu ne vienintelis pagrindas, o dažnai ir visai netinka. Pavyzdžiui, potencialaus kliento duomenys gali būti būtini sutarčiai su juo sudaryti bei vykdyti ir tam atskiras sutikimas nėra reikalingas. Kita tuo padaroma klaida – sutikimas suformuluojamas per plačiai, neaiškiai nurodomi duomenų tvarkymo tikslai, nepateikiama kita privaloma informacija ir taip pažeidžiamos asmens teisės. Tokie dažnai net nereikalingi veiksmai gali sukelti ginčą, asmens skundą priežiūros institucijai ir su tuo susijusias sąnaudas verslui“, – žiniomis dalinasi G. Rimkūnaitė-Manke.

Verslo verslui rinkos taisyklės

Advokatė pabrėžia, kad rinkoje „verslas verslui“ galioja panašios BDAR taisyklės. Siunčiant pasiūlymus čia irgi privalu laikytis minėtos taisyklės – be sutikimo el. paštu galima siųsti tik esamam klientui, jeigu siūlote savo tapačias ar panašias prekes, paslaugas ir išpildomos kitos minėtos sąlygos.

„Ši taisyklė galioja neatsižvelgiant į tai, ar naudojamas el. pašto adresas su asmens vardu, pavarde, ar bendrinis („info“, „labas“ ar pan.). Skirtumas tik toks, kad antruoju atveju (siuntimas tiesioginės rinkodaros pranešimo bendriniu el. pašto adresu) bus ne BDAR, o Reklamos įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo pažeidimas. Šie teisės aktai taip pat reguliuoja tiesioginę rinkodarą ir nėra susieti su asmens duomenimis. Tokiu atveju įstatymų numatytos baudos yra mažesnės, tačiau reikšmingos. Už Reklamos įstatyme numatyto reikalavimo siųsti reklamą asmeniui tik su jo sutikimu ar prašymu pažeidimą gali būti skiriama bauda iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą per tuos pačius metus – iki 6 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Tad galimos neigiamos pasekmės yra taip pat itin reikšmingos“, – tikina pašnekovė.

Atskleidžiami pasiekimo būdai ir taisyklės

Šiais laikais, galimybė pasiekti potencialaus kliento dėmesį tampa tikru iššūkiu. Ką pasirinkti: el. laiškus, skambučius telefonu, masines priemones, ir kaip nepažeisti teisinių reikalavimų?

Į visus šiuos klausimus atsakys sausio 30 d. mokymuose dalyvausiantys ekspertai. Be Giedrės Rimkūnaitės-Manke, žiniomis dalinsis pardavėjų ir vadovų treneris Darius Čibonis, NFQ Technologies el. pašto rinkodaros skyriaus vadovas Matas Pocius ir profesionalus ugdomojo vadovavimo (angl. couching) specialistas Povilas Petrauskas.

Renginio organizatorius „bzn start“, Nr. 1 žinių centras augančiam verslui, dėkoja partneriams ir kolegoms: advokatų kontorai GLIMSTEDT, biurų miesteliui „Technopolis“, kuriame vyks numatyti mokymai, didžiausiam naujienų portalui „Delfi“ ir spaudos profesionalams „Spaudos departamentas“.