„Kiekvienai verslo sričiai svarbu tinkamai apsaugoti savo nematerialų turtą, kadangi jis yra svarbi rinkodaros priemonė, nepriklausomai nuo to, kurioje verslo srityje konkreti įmonė veikia. Be to, tai yra toks pat turtas, kaip ir bet kokia kita turto rūšis – patirtos išlaidos jam sukurti, įgyti, taigi tinkama apsauga turėtų būti vertinama kaip natūralus nematerialaus turto valdymo procesas“, – po šių metų balandžio 24 d. Vilniuje vykusio renginio „Nematerealus turtas – verslo ir valstybės sėkmei“ „bzn start“ sakė advokatės Redos Žobienės kontoros „Metida“ advokato padėdėja Kristina Vilkienė.

Ji pažymėjo, kad Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys intelektinės nuosavybės apsaugą, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Be to, Lietuvoje galioja tarptautinės sutartys, užtikrinančios intelektinės nuosavybės objektų apsaugą. Išimtinių teisių į atskirus objektus savininkai tikrai sėkmingai gina savo teises teismuose, taigi priemonių teisių gynybai tikrai yra – svarbu laiku pasirūpinti išimtinių teisių tinkamu įregistravimu ir apsaugos įgijimu.

Pasak K. Vilkienės, objektų, kuriems taikoma autorių teisių apsauga, sąrašas yra platus: tai ir knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos, kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai, rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai bei režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai, muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto, audiovizualiniai kūriniai, radijo laidos, skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, kiti dailės kūriniai, fotografijos, architektūros, taikomosios dailės kūriniai ir kiti kūriniai.

„Be to, autorių teisių objektais laikomi ir išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, adaptacijos, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyviosios interneto svetainės, kiti išvestiniai kūriniai). Kūrinių rinkiniai ar duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas, taip pat laikomi autorių teisių objektais.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė“, – sakė K. Vilkienė.

Ji akcentavo, kad neigiamų pasekmių dėl netinkamos nematerialaus turto apsaugos patirti gali ne tik jauni verslininkai. „Sunkiau ginti savo teises, jei objektas netinkamai apsaugotas ar neapsaugotas visai. Jaunam verslininkui svarbu atsiminti, kad nuo pat įmonės steigimo, vadinasi, ir juridinio asmens pavadinimo įregistravimo, pradedamas formuoti įmonės nematerialaus turto portfelis. Ir nors jo būsimas dydis priklausys nuo įmonės veiklos ir plėtros strategijos, net ir juridinio asmens pavadinimas yra tas turtas, į kurį įmonė turi išimtines teises, kuriuo remiantis gali drausti panašių juridinio asmens pavadinimų registracijas, tapačių arba klaidinančiai panašių prekių ženklų ar domenų registravimą ir naudojimą“, – teigė K. Vilkienė.

Anot jos, intelektinė nuosavybė – svarbus įmonės, net ir jaunos, konkurencingumo rinkoje rodiklis. K. Vilkienės teigimu, dėmesys valdomam nematerialiam turtui yra svarbus ir būtinas nuo pat įmonės veiklos pradžios. Tinkamas apsaugos strategijos sudarymas leidžia ne tik kryptingai plėtoti konkretų intelektinės nuosavybės objektą, bet ir numatyti galimą riziką.

K. Vilkienės nuomone, norint apsaugoti savo kuriamos prekės ar paslaugos intelektinę nuosavybę visų pirma reikia užsitikrinti tinkamą išimtinių teisių perėmimą: „Po to priklausomai nuo konkretaus objekto būtina įvertinti galimus apsaugos būdus, naudojimo strategiją. Geriausiai šiuos klausimus aptarti su intelektinės nuosavybės apsaugos srityje besispecializuojančiais teisininkais. Jie pasiūlys tinkamiausius apsaugos mechanizmus.“

Pasak jos, įmonės, valdančios stiprius prekių ženklus ir su jais veikiančios konkrečiose rinkose ar kuriančios inovatyvias technologijas, patiria ne tik tiesioginę naudą sau, tačiau didina ir bendrą Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. „Na, o siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę ir saugiau jaustis ES bei pasaulio rinkose tiems objektams, kurių atžvilgiu išimtinės teisės įgyjamos juos registruojant (prekių ženklai, išradimai, dizainas, domenai), svarbu juos registruoti atitinkamuose registruose priklausomai nuo įmonės veiklos poreikių, veiklos srities ir teritorijos. Kitų objektų – autorių teisių, ypač autorių turtinių teisių, komercinių paslapčių apsaugai labai svarbu tinkamas įforminimas sutartimis ir įmonės vidiniais dokumentais“, – sakė ji.

Lietuvoje, pasak K. Vilkienės, yra buvę atvejų, kai intelektinės nuosavybės vagimis tapo patys įmonių darbuotojai, turintys prieigą prie vertingos informacijos. Ji pažymėjo, kad yra teisinių priemonių užkirsti tam kelią arba apginti savo teises jau įvykus tokiam teisių pažeidimui.

„Tinkama komercinių paslapčių apsauga įmonėje, taip pat nesąžiningą konkurenciją reglamentuojantys teisės aktai yra tos priemonės, kuriomis reikėtų pasinaudoti tiek prevenciškai, tiek esant teisių pažeidimo faktui. Už įmonės komercinės paslapties pažeidimą gali būti taikoma administracinė, civilinė ar baudžiamoji atsakomybė“, – sakė K. Vilkienė.

Pasak jos, sunku įvardyti mastą, kiek dažnai intelektinės nuosavybės vagystėms naudojamos nešiojamosios informacijos saugojimo laikmenos, kadangi nėra jokių statistinių duomenų, tačiau net ir santykinai nedidelis neteisėtai pasisavintas intelektinės nuosavybės objektų kiekis gali būti žalingas įmonei. „Vienas iš galimų teisinių sprendimų būdų – tinkama komercinių paslapčių apsauga įmonėje. Ši priemonė, taikoma kartu su techninėmis prieigą ribojančiomis priemonėmis, padėtų išvengti arba sumažinti galimas intelektinės nuosavybės vagystes“, – teigė K. Vilkienė.

Nematerialų turtą sudaro

Juridinio asmens pavadinimas

Prekių ženklai

Domenai

Dizainas

Išradimai

Komercinės paslaptys

Autorių teisės