Tikėtina, kad metavisata bus platforma, kuri pakeis ne tik skaitmeninių pramogų, muzikos ar žaidimų industriją, bet ir visos žmonijos kasdienybę, nes tokios  idėjos pamažu tampa vis labiau pasiekiamos. Paralelinės visatos, gretimi pasauliai su dar daugiau atsiveriančių galimybių, kurios daugeliu atvejų nebūtų įmanomos įprastoje kasdienybėje – teiginiai, kartais gal net šiek tiek primenantys pasakas ir fantazijas, bet turbūt daugelis yra apie tai pagalvoję. Vis dėl to, klausimų ir nežinios išlieka daugiau, nei atsakymų. 

Kaip toli esame pažengę?

Dirbtinis intelektas (DI), virtuali ir išplėstinė realybė (VR ir IR) jau egzistuoja tam tikrais lygmenimis, kurie lyg atskiros dėlionės dalys susideda į vieną paveikslą, o papildyti tam tikrais elementais, tampa metavisata. Pastaroji nėra individuali, asmeninė erdvė, bet labiau primena socialinę bendruomenę, kurioje susijungia kelių virtualių pasaulių, papildytos realybės ir kitokios internetinės patirtys. Čia vartotojai gali užsiimti veikla, kuri ne visuomet įmanoma realiame pasaulyje – naudojantis avatarais, esamuoju laiku sąveikauti ir tarpusavyje, ir su virtualiais objektais bei egzistuojančia ar sukurta, asmenine aplinka.

Naujųjų technologijų pritaikymas ir investicijos į šią sritį, kai kuriems verslininkams ir kūrėjams jau dabar neša nemenką pelną. Nauja Pietų Korėjos merginų grupė „MAVE:“ pristačiusi pirmąjį savo muzikos video klipą platformoje Youtube per mažiau nei porą mėnesių sulaukė daugiau nei 20 mln. peržiūrų. Neįprasta šiuo atveju visai ne itin gausus dėmesys pramogų pasaulio naujokėms, bet tai, kad „MAVE:“ yra dirbtinio intelekto kūrinys, egzistuojantis tik virtualioje realybėje.

Kitas pavyzdys, legendinė grupė ABBA, kuri taip pat pasinaudojo naujausiomis technologijomis ir praėjusių metų pradžioje, specialiai sumontuotoje salėje Londone, pristatė naują koncerto konceptą. Čia žiūrovus pasitinka, kaip grupės nariai mėgsta juokauti, „ABBAtarai“ – realaus ūgio bei išvaizdos 3D avatarai, scenoje sukuriantys siurrealistinį vaizdą, lyg iš tiesų vyktų tikras koncertas. Šiuo atveju, viskas sukurta pačių ABBA muzikantų, o koncertų metu instrumentais groja realūs žmonės virtualią patirtį papildydami gyvo garso muzika.

Ko galima tikėtis verslui?

Pramogų pasaulis su metavisata dažniausiai sietinas dėl lengvo pritaikomumo plačiajai visuomenei ir jos įtraukimo galimybių. Pastaruoju metu, šioje srityje pirmauja Amerikos bei Azijos šalių kompanijos, tokie technologijų gigantai, kaip Apple, Microsoft, Google ir kiti. Europoje, smulkusis verslas ir startuoliai, nors ir užima labiau nišines pozicijas, taip pat turi daug potencialo bei galimybių plėtrai. Kūryba, prekyba, projektų ir produktų pristatymas, jų testavimas ar veiklos optimizavimas bei teigiamos organizacijos vidinės atmosferos kūrimas – visa tai gali būti įgyvendinta ir išplėtota skirtinguose verslo sektoriuose įvairiose šalyse bei  regionuose, atsižvelgiant į rinkos poreikius.

Nepaisant to, kad daugeliui susirūpinimą kelia galimas poveikis psichologinės ir emocinės sveikatos prasme, metavisatos plėtrai galimai skatinant izoliaciją ir atitrūkimą nuo realaus pasaulio, tokie pokyčiai gali suteikti net priešingą efektą. Organizacijoms, kurios nori sustiprinti vidinę kultūrą, skatinti bendradarbiavimą, teambuilding’ą ar surengti praktinius mokymus, pavyzdžiui, išbandyti realistiškas skirtingų situacijų, tokių, kaip gaisro gesinimas biure simuliacijas, metavisata, tikėtina visa tai ir suteiks.

Kūrybiškas, interaktyvus bendravimas su klientais, siūlant jiems įtraukiančią patirtį ar detalesnis produkto prototipo išbandymas prieš pristatant rinkai – galimybės, kurios jau ir šiandien yra gana plačiai taikomos, tikėtina bus dar labiau išplėtotos. Dar vienas svarbus aspektas, prekės ženklo kūrimas ir įvedimas į rinką virtualiajame pasaulyje, kurio stiprinimas ir žinomumas gali išaugti būtent dėl naujų patyriminių perspektyvų ir galimybių pasiekti dar globalesnes rinkas nei kada nors anksčiau.

Medicinos, tyrimų bei bandymų sektoriuje tikėtini ne mažiau svarbūs pokyčiai – virtualios konsultacijos, užtikrinančios lengvesnį pasiekiamumą ir prieigą tiek pacientams, tiek medikams, naujų įgūdžių imituotoje aplinkoje mokymasis, įvairiausi tyrimai, kurių atlikimas taptų sklandesnis ir ekonomiškesnis. Virtuali realybė jau naudojama lengvinant nerimo ir fobijos simptomus, todėl tikėtina, kad įvairaus pobūdžio terapijos galimybių tik daugės.

Visuomenės įtraukimas bei idėjų generavimas

Privatumo ir saugumo problemos, kurias išspręsti nėra lengva jau dabartiniame interneto etape, pasaulyje, kuriame virtualios ir fizinės ribos taps dar labiau neaiškios gali būti itin sudėtinga. Todėl svarbu, kad viskas būtų kuriama kuo sklandžiau, skaidriau, užtikrinant teisingą ir tvarų požiūrį bei aplinką, kuria dalinsimės.

Prie greit kintančio pasaulio turi prisitaikyti ir jo gyventojai, todėl svarbu su metavisata supažindinti ir būsimus vartotojus – plačiąją visuomenę. Tarp įvairių iniciatyvų yra ir Europos komisijos, kuri kvietė visų Europos Sąjungos šalių bei Ukrainos piliečius išsakyti savo nuomonę ir prisidėti prie Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesų dalyvaujant net keletą mėnesių trukusiame European Citizens‘ Panel on Virtual Worlds. Atsitiktinai atrinkti dalyviai dirbdami grupėmis pristatė savo idėjas, įžvalgas ir pastebėjimus, o vykusio balsavimo metu buvo išrinkti tie pasiūlymai, kuriuos svarstys ir Europos komisija.

Retorinis klausimas „kada?“

Kompiuteriai iš pradžių buvo griozdiškos skaičiavimo mašinos, o eiliniam pirkėjui prieinami tapo tik maždaug prieš penkiasdešimt metų, nors tuomet nei tokio interneto, kokiame naršome šiandien, nei išmaniųjų technologijų ar kitų dabar įprastų technologijų nebuvo. Teigti, kad metavisata ar jų junginys yra kažkur tolimoje ateityje, negalima, vertinant kokia sparta vystosi technologijos, tačiau, kad tai taps kiekvieno žmogaus kasdienybės dalimi ateinančiais metais, taip pat abejotina.