Tie, kas drįsta sakyti, kad moterys ir technologijos yra nesuderinami dalykai, pirmiausia turėtų gerai pasverti savo žodžius ir pasidomėti, ar jų žinios nėra vien stereotipinių nusistatymų gniužulas.

Žinoma, vyrų, kurie dirba technologijų srityje, vis dar yra gerokai daugiau nei dailiosios lyties atstovių, tačiau ši tendencija keičiasi.

Dar 1815–1852 metais gyvenusi Augusta Ana King buvo susižavėjusi anglų matematiko Charleso Babbagne’o sukurtu „Analitinio variklio“ modeliu. Ji gerokai praplėtė italų mokslininko parengtą šios skaičiavimo mašinos aprašą. Nors šis darbas buvo pamirštas ištisam amžiui, vėliau jį perleido, o moteris, kuri svariai prisidėjo prie jo, dabar dažnai laikoma pirmąja kompiuterių programuotoja.

Mūsų laikais moterims pripažinimo nebereikia laukti dešimtis metų. Jei jos randa savo kelią ir sugeba pasiūlyti žmonėms reikiamų sprendimų, sėkmė tiesiog įvirsta pro duris ir tuomet jau reikia stengtis jos nepaleisti, išmokti su ja elgtis.

Su tokiais maloniais iššūkiais susiduria, pavyzdžiui, Limora Fried. Kurį laiką ji tiesiog išrinkinėdavo įvairius elektronikos prietaisus savo malonumui. Tačiau netrukus suprato, kad tai gali būti daugiau nei hobis, todėl įstojo į garsųjį Masačusetso technologijų institutą (JAV) ir ten baigė bakalauro bei magistro studijas. Galiausiai Limora nusprendė, kad jos žinios ir idėjos gali virsti verslu. Pirmiausia dalydamasi savo darbo su įvairiais prietaisais laimėjimais bei jų ardymo ir surinkimo instrukcijomis moteris subūrė auditoriją, kuriai tokie dalykai patiko. O vėliau, atsiradus paklausai, atsirado ir kompanija „Adafruit Industries“ – Limora tapo tarsi dievaite, kurią šlovino DIY (angl. Do It Yourself – aut. past.) gerbėjai. Matyt, ne vienas jų pirko žurnalo WIRED numerį, ant kurio viršelio buvo pavaizduota ši elektronikos „hakerė“, tapusi pirma ten patekusia inžiniere moterimi.

Dar viena moteris, be kurios darbo šiuolaikinis pasaulis, matyt, būtų šiek tiek kitoks, – Meg Whitman. Nors Meg yra gerai žinoma vadovė, bene didžiausias iki šiol jos kūrinys – „eBay“. 1998 metais ji tapo šios kompanijos vykdomąja direktore ir ten dirbo 10 metų. Jos pastangomis bei įžvalgomis kompanija per tą laiką išaugo nuo nedidelio 30 darbuotojų turinčio verslo iki 15 000 darbuotojų ir 8 mlrd. JAV dolerių pajamų turinčio giganto. Šiuo metu M. Whitman vadovauja kompanijai „Hewlett-Packard“.

Ar kada nors pagalvojote apie galimybę siųsti kvietimą į renginį, gal net į vestuves, elektroniniu būdu? Tikėtina, kad iškilmingesnėms progoms socialiniu tinklu „Facebook“ nesinaudosite, bet kitokia alternatyva būtų visai įdomi. Taip mano ir niujorkietė Alexa Hirschfeld, kuri su savo broliu įkūrė tinklalapį paperlesspost.com. Moteris įsitikinusi, kad ilgainiui žmonės pripras kvietimams išleisti gerokai mažiau ir juos sukurti, išsiųsti nepakilę nuo darbo stalo.

Šį projektą skeptiškai vertino ne vienas, bet Alexa, nors ir stokojo žinių apie technologijas, sugebėjo jam surinkti 6,3 mln. JAV dolerių paramą. 2010 m. projektas tapo pelningas. Tai, kad ši moteris įsisuko į internetinio verslo verpetą, lėmė jos vaikystė. Tuomet ji daug laiko praleisdavo naršydama internete ir tapo tikru interneto revoliucijos vaiku.

Pasakojant apie moteris ir technologijas negalima aplenkti Kinijos. Šios šalies gyventoja Cher Wang yra viena iš „HTC Corporation“ ir „VIA Technologies“ įkūrėjų. Tai vienas šviesiausių ir inovatyviausių pasaulio protų, jei kalbama apie išmaniuosius telefonus. Moteris kompanijoje HTC yra atsakinga už naujų išmaniųjų telefonų technologijų tobulinimą ir pritaikymą rinkai. Ch. Wang pradėti verslininkės kelią buvo gana paprasta, nes jos tėvas buvo vienas turtingiausių žmonių Taivane. Tai jai leido gauti ekonomikos magistro išsilavinimą Berklio universitete (JAV). Vėliau moteris pradėjo intensyviai dirbti ir kilti karjeros laiptais.

Kai kalbama apie šiuolaikines technologijas, neįmanoma išvengti susidūrimo su „Google“. Marissa Mayer dirba būtent šioje kompanijoje. Moteris prie jos prisidėjo dar 1999 m. Tuomet ji buvo pirmoji moteris programuotoja būsimoje interneto milžinėje. Marissa į kompanijos istoriją taip pat įėjo kaip viena iš 20 pirmųjų „Google“ darbuotojų. Turint galvoje tai, kad ji su pagyrimu baigė mokslus, darbas perspektyvioje kompanijoje neturėtų stebinti. Šiuo metu informacinių technologijų specialistė yra vieno „Google“ padalinio viceprezidentė.

Tokių moterų, kurios padedamos savo proto, nuojautos ir įgūdžių kuria įvairius prietaisus bei paslaugas ar sėkmingai veda technologijų kompanijas į priekį, yra daug. Išvardyti jas visas būtų tas pats, kas suskaičiuoti grūdus maiše – beveik neįmanoma. Tačiau šis žvilgsnis pro rakto skylutę parodo, koks didelis potencialas dar neišnaudotas. Pavyzdžiui, 1920 m. JAV moterys beveik nedalyvavo darbo rinkoje, o štai 2010 m. apie 60 proc. moterų buvo aktyvios Amerikos darbo rinkos dalyvės.

Vis dėlto nemažai moterų vis dar nesiryžta įsilieti į darbo rinką arba joms to daryti neleidžia išorinės aplinkybės: socialinės priežastys, kultūriniai ypatumai, religiniai įsitikinimai.

Lieka tikėtis, kad laikas, kai jos taps visavertėmis kūrėjomis, verslininkėmis ar darbuotojomis, – ne už kalnų. Juk bet kuri iš jų gali būti kita M. Whitman ar L. Fried, reikia tik gero postūmio.