Pecunia non olet (pinigai nekvepia) – 74-aisiais mūsų eros metais tarė Romos imperatorius Vespasianas – ne iš gero gyvenimo, o dėl pilietinio karo praradęs visus pinigus. Norėdamas surinkti lėšų į siždą, jis įsteigė pirmuosius pasaulyje mokamus tualetus. Kai imperatoriui dėl tokio sprendimo papriekaištavo sūnus Titas, tėtušis jį pamokė, jog net ir šlapimo uždirbti pinigai neturi jokio kvapo. Taip atsirado ir žinoma frazė, kuri panevėžietiškai skambėtų „babkės nesmirdž“. Panevėžiečiai – praktiški žmonės, todėl puikiai supranta, kad kvepėti gali tik skanūs mieli dalykai.

Žingsiu evoliucijos priekyje

Jei grynieji pinigai ir turi kokius kvapus, netrukus juos visai ištrinsime iš atminties. Tą siūlo daryti ir bankai, aktyviai propaguodami atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis. Vis dėlto vasarą, lankantis nedidukėje kurorto kavinėje ar po atostogų užsukus apgenėti vešlių garbanų į kirpyklą tenka susidurti su viena aktualija – dažnai prireikia grynųjų, nes atsiskaityti kortele nėra galimybės.

Smulkieji verslininkai, mėgstantys tik grynuosius, argumentuoja tuo, kad bankų mažiems verslams keliamos atsiskaitymo kortelėmis sąlygos yra diktatoriškos. Taikomi kortelių aptarnavimo mokesčiai Lietuvoje, 2011 m. tyrimo duomenimis, vidutiniškai sudaro iki 2 proc. mokėjimo sumos.

Kodėl lietuviai gali džiaugtis kur kas geresniu interneto ryšiu nei vakarų europiečiai? Interneto tinklą ėmėme diegti kur kas vėliau ir iškart naudojome naujausias technologijas. Trumpai tariant, peršokome iškart keliomis evoliucijos pakopomis aukštyn. Gal tokia logika galėtų pasinaudoti ir tik grynaisiais mokėjimus priimantys prekių ir paslaugų pardavėjai? Juolab kad mobiliųjų mokėjimų technologijos tampa vis išmanesnės, bet kartu ir paprastesnės.

„iZettle“ užkariauja Europą

Prieš trejus metus Jungtinėse Valstijose pasaulį išvydo „Square“ – „Twitter“ kūrėjo Jacko Dorsey sukurtas miniatiūrinis mokėjimo kortelių skaitytuvas, prijungiamas prie išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio 3,5 mm audio jungtimi. Apmokėjimo procedūra itin paprasta: kortelės magnetinė juostelė prabraukiama pro „Square“ kvadratuką, įdiegtoje aplikacijoje patvirtinamas mokėjimas, klientas pirštu ar elektroniniu pieštuku pasirašo ant išmaniojo prietaiso ekrano, o jei nori sąskaitos kvito – įveda savo el.pašto adresą ir ji tą pačią akimirką išsiunčiama.

Kaip žinome, tokia mokėjimo procedūra tinka JAV ar Kanadoje, bet ne ES šalyse, nes čia sugriežtinus saugumo reikalavimus pereita prie „chip and PIN“ technologijos. Priimant mokėjimą, privaloma nuskaityti kortelėje esantį mikrolustą, o pirkėjas įveda PIN kodą.

Prisitaikyti prie europietiškos procedūros netrukus suskubo 2010 m. išdygęs švedų sukurtas „Square“ analogas Europoje „iZettle“. Šiuo metu jis veikia visose Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Meksikoje. „iZettle“ kortelių skaitytuvas kiek didesnis nei „Square“ ir prie jo papildomai pateikiama „Bluetooth“ ryšiu prijungta PIN kodo įvesties klaviatūra.

Pardavėjui reikia per nemokamai pateikiamą „iZettle“ aplikaciją į „debesyje“ esančią sistemą suvesti visą parduodamų prekių ir paslaugų katalogą. Vietoj kasos aparato terminalo, išplečiant funkcionalumą, gali būti įdarbinamas planšetinis kompiuteris.

Tačiau yra vienas „bet“. Bet juk kainuoja? – paklausite. Tose šalyse, kur veikia „Square“, „iZettle“ ar kiti lyg iš gausybės rago pasipylę jų analogai, nuo vieno pervedimo dažniausiai taikomas 2,75 proc. mokestis. Augant pardavimų apyvartai, jis mažėja, ir jei per mėnesį suprekiautumėte produkcijos už keliasdešimt tūkstančių litų, siektų vos 1 proc., o tai jau gali drąsiai konkuruoti su įprastinių mokėjimo sistemų maržomis. Stambesniems pardavėjams „Square“ siūlo nesukti galvos ir pasitenkina 275 dolerių mėnesiniu mokestį be papildomų procentų.

Sumanus lietuviškas woras

Ar viena iš tokių mobiliųjų mokėjimų sistemų netrukus pasirodys ir Baltijos šalyse? Gali būti. Bet ir patys jau turime prasmingų pavyzdžių, kuriuos pateikė gabūs lietuvių aitišnikai.

Ar prigys NFC (Near Field Communication) technologija, kuria grįsta „Mokipay“ mobilioji piniginė Lietuvoje startavo prieš dvejus metus – problematiškas klausimas. Tikėtina, kad ne. Jei prigys tai nemasiškai, nes toks sprendimas užkrauna papildomų rūpesčių vartotojui. „Mokipay“ pasiūlė ant telefono klijuoti lipduką su NFC lustu, o piniginę reikia nepamiršti papildyti bankiniu pavedimu. Apie „Mokipay“ kūrėjų sunkumus išdavė ir „Coffee Inn“ kavinių tinklo sprendimas atsisakyti šios paslaugos. „Coffee Inn“ vietoj jos pasirinko Los Andžele įsikūrusios lietuvių programuotojų bendrovės „OneGo“ lojalumo sistemą, įgalinančią ir mobiliuosius atsiskaitymus.

„Šiam atsiskaitymų būdui nereikia jokių papildomų lipdukų. Parsisiuntus „Coffee Inn“ aplikaciją, klientas užsiregistruoja ir papildęs sąskaitą gali naudotis aplikacija, kaip mobiliąją pinigine. Atidarius aplikaciją, ši sugeneruoja brūkšninį kodą, kuris nuskaitomas kavinės kasoje. Klientas visada mato, kiek sąskaitoje turi pinigų. Taip pat atsiskaitydamas per „OneGo“ sistemą, gauna įvairių papildomų pasiūlymų, o į sąskaitą grįžta fiksuoti 10 proc. nuo kiekvieno mokėjimo“, – paaiškino „Coffe Inn“ projektų direktorius Martynas Šerkšnys.

Tiesa, didžiausias dabar įdiegtos sistemos nepatogumas yra tai, kad mobiliąją sąskaitą galima papildyti tik „Coffee Inn“ kavinėje. Anot M.Šerkšnio šiuo metu, kavinių tinklas ieško būdų, kaip išplėsti sąskaitos papildymo galimybes. Greičiausiai turėtų atsirasti papildymo internetu galimybė. Norint kad mokama suma per aplikaciją būtų nuskaičiuojama tiesiogiai nuo kliento banko sąskaitos, reikėtų tiesioginio debeto sutarties, kas vėl papildomai apsunkintų vartotoją.

Iš restoranų plėsis į degalines

Įdomią mobiliųjų mokėjimų infrastruktūrinį sprendimą, vardu „WoraPay“, šiemet pristatė gabaus antreprenerio Aurimo Bako suburta komanda. Atsiskaitymas per „WoraPay“ patogesnis, šiuo metu paslaugą, parsisiuntę nemokamą aplikaciją (iOS ir „Android“), galite išbandyti įvairiuose Vilniaus restoranuose, netrukus – ir viename degalinių tinkle.

„Didžiausia vertė vartotojui, kurią suteikia „WoraPay“ – sutaupytas laikas. Nebereikia laukti 15 minučių, kol padavėja atneš sąskaitą. Dar bevalgydami restorane, atsidarę „WoraPay“ aplikaciją, nuskenuojate ant staliuko esantį QR kodą ir apmokate sumą per susietą savo banko sąskaitą. Tai užtrunka ne ilgiau pusę minutės ir jūsų mokėjimą sistemoje iškart mato restorano personalas. Padavėja pro duris tikrai nesivys ir nekaltins neapmokėjus sąskaitos. Taip pat paprastai mokėdami galite panaudoti ir nuolaidų korteles“, – pasakojo sprendimo kūrėjas A.Bakas.

Pasak bendrovės direktoriaus, pati „WoraPay“ aplikacija tėra pavyzdinė. Klientams bendrovė pateikia patį mokėjimo sprendimą su infrastruktūra, kurią sudaro ne tik paprastas sąskaitos apmokėjimas vartotojui, bet ir įvairiomis funkcijomis palengvintas klientų aptarnavimo procesas. A.Bako teigimu, jau greit turėsime galimybę naudotis šiuo progaminiu sprendimu sukurtomis restoranų, degalinių tinklų, bankų ar „Mokėjimai.lt“, su kuria „WoraPay“ kątik sukirto rankomis, atsiskaitymo aplikacijomis.

„WoraPay“ trijuose Vilniaus restoranuose nuo starto pradžios kas savaitę vidutiniškai randa po 200 naujų vartotojų. Restoranams sistemos diegimas neatneša gausybę laiko ar finansinių sąnaudų. „WoraPay“ šiuo metu sau atskaito apie 1 proc. nuo restorano kliento sumokėtos sumos. Tiesa, išplėstinės CRM sistemos ir kitos funkcijos restoranams kainuoja kiek brangiau, bet restorano klientams už pervedimą per „WoraPay“ papildomo mokesčio nėra.

Taksi veža už bitkoinus

Vis daugiau atsiskaitymo galimybių suteikia modernėjantys Vilniaus taksi. Štai bendrovė „Jazzexpres“ savo klientams pasiūlė ne tik standartu pamažu taksi rinkoje tampančius atsiskaitymus mokėjimo kortele, bet ir galimybę atsiskaityti „Bitcoin“ elektroniniais pinigais.

„Bitcoin“ valiuta per pastaruosius kelerius metus padarė didelę technologinę pažangą ir sparčiai išpopuliarėjo, todėl nutarėme ją pasiūlyti savo pažangiems ir inovacijomis besidomintiems klientams“, – sprendimo motyvą paaiškino „Jazzexpress“ vadovas Dmitrijus Borisenka.

Pašnekovo teigimu, atsiskaitymas vyksta gana paprastai. Po kelionės paaiškėjus sumai, kurią reikia sumokėti už taksi paslaugas, klientas pasirenka, kaip nori mokėti – grynaisiais, kortele, ar „Bitcoin“ valiuta. Jei pasirenkama atsiskaitymą bitkoinais (BTC), taksi vairuotojas automobilio planšetiniame kompiuteryje paleidžia specialią programėlę, į kurią įveda mokėjimo sumą, o aplikacija sugeneruojama QR kodą. Klientas savo išmaniajame įrenginyje taip pat paleidžia „Bitcoin“ atsiskaitymo programėlę, nuskenuoja QR kodą ir patvirtina mokėjimo sumą. Per kelias sekundes „Bitcoin“ valiuta iš kliento sąskaitos yra pervedama į taksi bendrovės atstovo sąskaitą.

Per pirmąsias dešimt dienų, rugsėjo pabaigoje atsiradus galimybei atsiskaityti „Bitcoin“, tuo pasinaudojo septyni taksi važiavę klientai. Tokia naujovė domina ir Vilniuje viešinčius svečius iš užsienio šalių, o apie vieną pirmųjų realių bitkoinų panaudojimo atvejų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pranešė techonologijų temomis besidomintys užsienio tinklaraščiai.

Laikai, kai nenusisekus pasimatymui, nemandagūs vaikinai prisimindavo namie užmiršę pinigines, artėja į pabaigą. Svarbiausia neužmiršti išmaniojo, o dar geriau – galvos ant pečių.