Metams bėgant S. Wozniakas atsidūrė savo bendražygio Steve’o Jobso šešėlyje, bet būtent jis labiau prisidėjo prie „Apple“ technologijų kūrimo. Savo kalboje jis pasakojo inžinieriaus karjerą pradėjęs paauglystėje, kai naktimis projektuodavo kompiuterius. Tai daryti netrukdė net ir tai, kad jis neturėjo nei detalių, nei galimybių jų įsigyti.

Noras išrasti naujus prietaisus – žmogaus prigimtyje

Užaugo S. Wozniakas Kalifornijoje, garsiajame Silicio slėnyje. Tiesa, dabartinės šlovės ta vieta anuomet dar neturėjo. Paprastas namų kompiuteris tada dar neegzistavo.

S. Wozniakas pasakoja, kad jau nuo vaikystės žavėjosi technologijomis ir svajojo dirbti su jomis. Jam netrukdė net ir tai, kad negalėjo sau leisti nusipirkti net paprasčiausios mikroschemos. Garsusis inžinierius sako, kad technologijos jį žavi tuo, kad labai palengvina žmonėms gyvenimą ir atriša rankas. Jis pateikė paprastą pavyzdį – skalbyklę. Iki jos atsiradimo žmonės drabužius skalbdavo rankomis, bet ši mašina leido atsipūsti.

Kodėl žmogui taip norisi ką nors išrasti, nuolat siekti tobulėti? „Technologijos nepadaro tavęs laimingesnio, tačiau yra kažkas pačioje žmogaus prigimtyje, kas skatina jo smalsumą. Kas tai? Kaip tai veikia? Kaip galime šiek patobulinti žmogaus gyvenimą?“ – retoriškai klausė S. Wozniakas.

Tai nereiškia, kad technologijos padarė mūsų gyvenimą gerokai paprastesnį. Inžinierius pastebėjo, kad, tarkim, įsigyti namą šiais laikais net sunkiau negu jo jaunystėje. Vis dėlto technologijos neabejotinai palengvino kasdienynę.

Visko išmoko pats

S. Wozniakas prisiminė, kad septintajame dešimtmetyje nebuvo jokių knygų apie kompiuterius ir jų kūrimą. Apie kompiuterius paprasti žmonės beveik nieko nežinojo. Taigi jaunasis inžinierius turėjo mokytis pats. Jis sako, kad niekas aplinkui daugiau nesidomėjo tokiais dalykais ir negalėjo pasidalyti patirtimi, tad jaunuolis turėjo viską daryti pats vienas. Tad jis gyveno visiškai vienas savo kambaryje, kur popieriaus lape projektuodavo kompiuterius.

Įdomiausia, kad visko jis turėjo išmokti pats. Mokyklose apie kompiuterius nebuvo mokoma, tad informaciją S. Wozniakas rinko savarankiškai. Laimė, kūrybiniam potencialui tai netrukdė.

„Taip patobulėjau, kad suprojektuodavau kompiuterį per porą dienų. Po to imdavausi naujo ir kartodavau procesą vėl ir vėl“, – kalbėjo S. Wozniakas.

Gyvenimas nelabai pasikeitė ir garsiajam inžinieriui įstojus į universitetą. Kaip pats juokauja, tuomet jis buvo toks „geekas“, kad apie socialinį gyvenimą ar merginas galėjo tik pasvajoti. Kita vertus, tai suteikė daugybę laiko kūrybai.

Universitete atsirado žmonių, kurie lygiai taip pat domėjosi technologijomis, tad jau buvo su kuo pasikalbėti šiomis temomis. S. Wozniakas sako, kad tomis dienomis savo brėžinius jis dalydavo bet kam ir nemokamai. Jam tiesiog norėjosi pasidalyti savo darbais su kitais.

Galiausiai S. Wozniaką pastebėjo kompanija „Hewlett-Packard“. Tada jie gamino patį pažangiausią pasaulyje skaičiuotuvą ir pakvetė jaunąjį inžinierių į savo komandą. Regis, karjera garantuota.

Vis dėlto ne „Hewlett-Packard“ buvo S. Wozniako ateitis. Dar labiau jo gyvenimą pakeitė pažintis su S. Jobsu. Drauge jie sukūrė „Apple“ kompiuterį. Pirmąjį aparatą, kuris buvo toks paprastas ir pigus, kad galėjo atsirasti kiekvienuose namuose. Visa kita – jau istorija.