Įvairios programėlės (angl. apps), skirtos tiek išmaniesiems telefonams, tiek kompiuteriams (ir ne tik!), rinkoje siūlomos vis dažniau, į jas investuoja didelė dalis verslų. Vartotojams patogių programėlių kūrimas, tobulinimas ir pritaikymas yra neabejotina pasaulinė tendencija. Lietuva taip pat neatsilieka nuo vyraujančių technologinių krypčių ir dažnai netgi žengia koja kojon su pasauline rinka. Algirdas Stonys, informacinių technologijų bendrovės „TeleSoftas“ įkūrėjas ir direktorius, aptaria Lietuvos įdirbį ir turimą potencialą programėlių vystymo kontekste.

Verslo auginimo įrankiai

Apžvelgdamas pasaulinį kontekstą ir Lietuvos padėtį jame, pašnekovas pasidžiaugia, kad lietuviams tikrai labai gerai sekasi kurti programėles verslui. „Puikus rodiklis, kad Lietuvos verslai į programėles nežiūri vien tik kaip į pridėtinę vertę, o mato jas kaip naudingus įrankius verslui vykdyti. Pavyzdžiui, ir lietuviškas vienaragis „Vinted“ sėkmingai vysto savąją programėlę, kuri yra neatsiejama verslo dalis“, – pasakoja A. Stonys. Pasak eksperto, vienas ankstyvosios sėkmės veiksnių yra tai, kad Lietuvoje 3G ryšys išsivystė labai greitai, todėl dauguma verslų spėjo žengti kartu su tendencijomis ir naujausiomis technologijomis. Svarbu paminėti ir tokias sėkmės istorijas kaip pinigų pervedimo platformą bei programėlę „TransferGo“ arba sveikatingumo srities startuolį „Kilo.Health“, kurio didžioji dalis vystomų programėlių sulaukia tarptautinio pripažinimo ir investicijų.

Informacinių technologijų bendrovės „TeleSoftas“ įkūrėjas A. Stonys mano, kad Lietuvos sėkmę pasaulinėje programėlių rinkoje apibūdina ir dar vienas veiksnys: užsienio įmonės renkasi Lietuvą, čia kuria padalinius ar perkelia biurus. „Kaimynai iš Baltarusijos į Lietuvą perkėlė visą savo įmonę „Flo Health“. Tai įmonė, sukūrusi „Flo“ – pirmąją dirbtinio intelekto principais veikiančią moterų sveikatos programėlę. Jie pasirinko būtent Lietuvą, nes mūsų šalis gali didžiuotis kūrybiniais talentais ir išplėtota technologijų sritimi“, – mano ekspertas. Anot A. Stonio, panašu, kad Lietuvos investuotojai pradeda rimtai žvelgti į programėles, kaip į lygias verslui, ir į jas investuoja. Be to, ekspertas pastebi, kad net ir nesėkmės atvejais tai būna ne pačios programėlės ar technologijų nesėkmė, o verslo nesėkmės: netinkamas verslo modelis, netikslinga reklama ar komunikacija. Tad technologiniu aspektu Lietuva turi kuo didžiuotis programėlių rinkoje.

Kur judėti toliau?

Išsiaiškinus, kad Lietuvos verslų kuriamoms programėlėms sekasi gerai, kyla klausimas, kokiomis kryptimis judėti toliau siekiant tobulėti? Pašnekovo nuomone, Lietuvoje verslumo tikrai netrūksta, tik technologijos iš dalies dar turi prisivyti idėjas. Tad, nors ir esame pažengę technologiškai, tobulėti dar tikrai yra kur. „Į technologijas vertėtų investuoti dar daugiau. Pavyzdžiui, „TeleSoftas“ šiuo metu dirba su inovatyvia programėle „Aichom“, skirta prižiūrėti sergančiuosius demencija ar Alzheimeriu, be to, ją galima naudoti ne tik su telefonu, bet ir išmaniuoju laikrodžiu. O ateityje programėles galima bus kurti bet kuriam elektoriniam prietaisui – nuo išmaniųjų laikrodžių iki šaldytuvų. Tai ateities niša. Kadangi pasaulyje vis labiau populiarėja daiktų internetas, ateityje vis daugiau programėlių bus pritaikytos įvairiems elektoriniams įrenginiams“, – teigia A. Stonys. Norint, kad programėlės veiktų įvairiuose įrenginiuose, reikalinga eSIM (elektroninė SIM kortelė), todėl pašnekovas tikisi, kad šią paslaugą Lietuvoje greitu metu teiks kuo daugiau mobiliųjų operatorių.

Populiarėja ir dar viena naujovė: mobiliųjų programėlių kūrimo platforma „Flutter“, kuri suteikia galimybę iškart kurti programėlę, pritaikytą skirtingoms platformoms – nuo „Android“ iki „iOS“. Eksperto teigimu, jos populiarumas šiuo metu diktuoja poreikį įmonėms kurti naujas darbo vietas išskirtinai „Flutter“ specialistams.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuva ne tik juda pasaulinių programėlių kūrimo tendencijų linkme, bet netgi yra viena iš lyderių. „Galime džiaugtis startuolio vienaragio „Vinted“ programėle, be to, esame ypatingai stiprūs UX (angl. user experience) dizaino srityje. Įmonės kuria į vartotojus orientuotą dizainą, kuris yra ne tik gražus, bet ir patogus. Tad norėtųsi, kad taip sėkmingai dirbtume ir toliau“, – viliasi A. Stonys, linkėdamas išlaikyti verslumą ir investuoti į naujus technologinius sprendimus.