Naujosios technologijos: bijoti, laukti ar atsakingai ruoštis?
2018.10.17
Temos: Finansai, Marketingas, Technologijos, Teisė, Vadyba.
Naujausios technologijos, „blockchain“, dirbtinis intelektas, papildyta realybė – tai neišvengiamai artėjančio kiekvieno verslo inovacijos. Kas bus pirmi, tie pasiims didžiausią dalį sėkmės – teigė „BZN start“ organizuotos konferencijos „Next Economy“ pranešėjai. Tad ką daryti, norint būti pirmiems ir sėkmingiems?
Būtinas vientisumas
Renginys prasidėjo diskusija, kurioje dalyvavo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laurs, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas ir „BZN start“ įkūrėja Živilė Baubonienė. Šitaip buvo sudėlioti pradiniai taškai, kad verslui būtina prisitaikyti prie naujausių technologijų.
„Mes jau dabar matome, kaip verslas diegia technologijas, o pasaulinės bendrovės stebina inovatyvumu. Kartais net sudėtinga atskirti, ar bendraujame su žmogumi, ar su robotu už ekrano. Pažanga čia yra stulbinama. Jau dabar „Google“ sugeba atpažinti asmenis, esančius nuotraukose, ir keistas dalykas, kurį ir pačiam teko išbandyti, – grybaujant nufotografuoti grybą ir paklausti „Google“, kas tai. Ir „Google“, be jokių abejonių, atsakė, kad tai baravykas, nors akimirką buvau sudvejojęs net aš pats. Tai tokie buitiniai dalykai, kuriuose technologijos jau ima viršų, bet kuo toliau, tuo labiau tai matysime ir jausime“, – teigė I. Laurs (nuotr. kairėje).
K. Motiejūnas (nuotr. dešinėje) pasidžiaugė, kad lietuviai taip pat neatsilieka šioje srityje ir, vertinant pagal šalies sukauptą kapitalą bei galimybes, lietuviškas verslas stengiasi diegti paklausias inovacijas bei naudojasi finansavimo galimybėmis, kad tai pasiekti būtų lengviau. Jam antrinantis I. Laurs pabrėžė, kad mūsų šalis negali tikėtis konkuravimo savo resursais, nes mes tiesiog esame per maži tam, tačiau tikrai galime inovuoti ir stebinti pasaulį savo technologiniais pasiekimais.
„Tam, kad verslui tai daryti būtų lengviau, svarbus mokslo, akademinės bendruomenės ir verslo bendradarbiavimas. Kol kas mes turime prarają, net labai geras idėjas savo darbuose pateikę ir jas apsigynę studentai po mokslų nebegali naudotis savo darbu, nes jis tampa universiteto nuosavybe. Lygiai taip pat universitetas negali naudotis tomis idėjomis, nes tam trūksta elementarių resursų. Bendradarbiavimas čia būtų teisingas sprendimas, procesų supaprastinimas, biurokratinio aparato modernizavimas labai prisidėtų prie verslo inovacijų kūrimo“, – įsitikinęs I. Laurs.
Be viso to, Ž. Baubonienė (nuotr. kairėje) pridūrė, kad reikalingas ne tik bendradarbiavimas, bet ir mentaliteto keitimas, kas labai džiugiai matoma jaunuose startuoliuose: „Dabartinis jaunas verslas vis dažniau suvokia, kad vienas nieko gero nepasieks. Sujungus keletą protų ir gerai dirbančių rankų, galima pasiekti kur kas daugiau. Verslininkui pradėjus savo kelionę, svarbu aplink turėti specialistų, kurie patartų ir padėtų. Labai džiugu, kad startuoliai jau pradeda tai suprasti. Matome komandų, kurios turi didžiulį potencialą, kurios užsidegusios savo idėja, kurios turi įvairių sričių specialistų savo viduje. Ką gali žinoti, gal iš to turėsime ir pirmąjį inovatyvų lietuvišką vienaragį startuolį.“
Laimės greičiausi
Naujausių technologijų laikais vartotojas tampa išrankus, todėl geriau pateiktas dizaino sprendimas, patogesnė vartotojo patirtis, spartesnis kelias link tikslo jiems yra prioritetas. Visa tai įgyvendinti padeda dirbtinio intelekto pasitelkimas versle, kuris nuolat vis populiarėja.
„Įdiegiant technologijas verslas investuoja, bet kartu gali ir daug sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, pokalbių robotai padeda surinkti svarbią informaciją nepalyginamai greičiau ir pigiau, o ištekliai, skiriami klientų ar darbuotojų užduotims analizuoti, gali būti panaudojami žmonėms, apdorojantiems dirbtinio intelekto sugeneruotas prognozes. Taigi šiuo atveju pokalbių robotai, turintys prieigą prie didelių kiekių duomenų, gali atstoti visą duomenų analitikų komandą ir suteikti reikiamą informaciją vienu iš mums natūraliausių ir priimtiniausių būdų – žmonių kalba. Be to, jau dabar yra įmonių taikomos programos, kai, vos nuskynus kavos pupelę Brazilijoje ir jai atkeliavus, tarkime, į Europą, vartotojas akimirksniu gali sužinoti jos kilmę ir būklę“, – pasakoja dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonės „Yellow Hammock“ vadovas Domas Inta (nuotr. dešinėje).
Nepatikėti visko „Google“
IT įmonės „Helis“ rinkodaros projektų vadovas Justinas Mikulskis (nuotr. kairėje) atskleidžia, kad prisitaikyti prie naujausių technologijų verslui bus gyvybiškai svarbu, o šiuolaikinis verslas vis dar per daug dėmesio sutelkia į „Google“ ar „Facebook“.
„Pradžiai verslui siūlyčiau atrinkti lyderiaujančias įmones konkrečioje valstybėje ir naudojantis, pavyzdžiui, „SimilarWeb“, peržiūrėti, iš kokių socialinių tinklų ateina pagrindinis vartotojų srautas, kokios atgalinės nuorodos generuoja srautus, ir pagal tai pradėti dėliotis skaitmeninių kanalų planą. Pabrėžiu, kad tai nėra vienintelis kelias. Galite tirti pasaulinio lygio įmones, kurios jau sėkmingai įsitvirtino ir lygiai taip pat tirti, iš kur pas juos ateina srautas. Svarbu nepamiršti, kad dažnai laimi tie, kurie yra linkę išbandyti naujas skaitmeninės reklamos galimybes pirmi, nelaukdami, kol tai padarys konkurentai. Taigi pačioje pradžioje reikia susitaikyti su mintimi, kad reikės investuoti į puokštę reklamos transliavimo kanalų, kad suprastumėte, ar jie jums prioritetiniai. Tik kviečiu nepamiršti, kad komandoje verta turėti stiprų duomenų analitiką, kuris teiktų įžvalgas apie reklamos kanalų efektyvumą ir kuris gebėtų įvertinti tarpinių reklamos kanalų efektyvumą, kurie dažnai dalyvauja kelyje nupirkimo link, bet nėra tie, kuriuose įvyksta galutinė konversija“, – rekomendavo J. Mikulskis.
Robotų era
Daug dėmesio iš susirinkusiųjų sulaukė advokatų kontoros „PRIMUS DERLING“ vadovaujančiojo partnerio Roberto Juodkos (nuotr. dešinėje) pranešimas, kuriame jis pateikė stulbinamų faktų, kaip greitai neliks didžiosios dalies profesijų, bei įžvalgų, ką gi mes tuomet veiksime, jeigu visus darbus atliks išmanieji robotai.
„Robotų eros atėjimas matomas jau ilgą laiką. Jeigu seniau net 95 proc. žmonių dirbdavo maisto pramonėje, tai dabar pamaitinti net daugiau pasaulio gyventojų užtenka vos 2 proc. darbuotojų. Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2020 m. apie 5 mln. žmonių neteks savo darbų. Didelio masto dirbtinio intelekto taikymas jau trumpuoju laikotarpiu darbus atims iš maždaug 5 proc. gyventojų. Ką veiksime mes? Matyt, tyrinėsime neatrastas erdves arba nuolat atostogausime“, – optimistinėmis prognozėmis šokiruojančią statistiką apibendrino pašnekovas.
Bendradarbiavimas būtinas
Kaip ir naujausių technologijų diegimo, taip ir renginio organizavimo srityje būtina dirbti su geriausiai savo sritį išmanančiais partneriais. Jau trečią kartą vykusios „Next Economy“ konferencijos draugai: UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, advokatų kontora „PRIMUS DERLING“, naujienų portalas „Delfi“, verslo parkas „Technopolis“ bei spaudos įmonei „Spaudos departamentas”.
„NEXT economy” (BFL/Irmanto Gelūno nuotr.)
Ekspertai
Justinas Mikulskis
Skaitmeninės rinkodaros ekspertas / Mikulskis.lt
Ilja Laurs
Įkūrėjas, valdybos pirmininkas / „Nextury Ventures”
Dr. Živilė Glaveckaitė
„bzn start” įkūrėja, vadovė. / UAB „Glaveckaitė Media”
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.