Privatus verslas į kosmonautiką ėjo labai ilgai. Tačiau atėjęs grasina sukelti tikrų tikriausią revoliuciją. Po dešimties metų ši sritis, ko gero, bus drastiškai pasikeitusi. Apie tai, kokie pokyčiai mūsų laukia kosmoso srityje, pasikalbėjome su „Nano Avionics“ vadovu Vyteniu Buzu.

Palydovas taps įprastu daiktu

Praėjusieji metai kosmonautikai buvo labai svarbūs. Gruodį „SpaceX“ pirmą kartą sėkmingai nutupdė savo daugkartinio naudojimo raketą. Anot V. Buzo, po dešimtmečio ši technologija jau turėtų būti plačiai paplitusi. „Manau, kad dešimties metų ir turėtų pakakti. Kai Lietuvoje užsikabinta už mažųjų palydovų idėjos (su kuria mūsų komanda dirbo apie dešimtmetį), maždaug dešimt metų ir prireikė tam, kad atsirastų rezultatai. Maždaug tiek laiko ir prireiks, kad „SpaceX“ bei kitos panašios technologijos būtų galutinai išvystytos ir pritaikytos plačiai naudoti. Visgi užtrunka, kol technika pasiekia tam tikrą patikimumo lygį“, – sako jis.

 

„Aišku, kiekvienas savo palydovo neturėsime, bet įmonių lygmeniu tai turėtų tapti įprastai naudojamu daiktu.“

V. Buzas.

 

Kai daugkartinio naudojimo raketų technologija susijungs su septynmyliais žingsniais besivystančiomis mažųjų palydovų technologijomis, galėsime tikėtis itin reikšmingų rezultatų. „Kadaise Steve’as Jobsas padarė taip, kad kompiuteriai taptų asmeninio naudojimo priemone, kažkas panašaus nutiks ir su palydovais. Aišku, kiekvienas savo palydovo neturėsime, bet įmonių lygmeniu tai turėtų tapti įprastai naudojamu daiktu. Palydovai jau nebebus kažkokia prabanga. Procesas jau prasidėjo. Užtenka pasižiūrėti į mūsų pavyzdį. „LituanicaSAT-1“ buvo sukonstruotas VU ir partnerių. Savarankiškai. Šiuo metu kaip tik ruošiamas ir „LituanicaSAT-2“, kurį jau gaminame mes su tuo pačiu VU“, – pasakoja V. Buzas.

Palydovai greitai suteiks nemokamą internetą

„Nano Avionics“ vadovas teigia, kad pamažu keičiasi pati palydovų naudojimo paradigma. Jeigu anksčiau jie buvo prieinami tik valstybėms ar nebent itin didelėms bendrovėms, tai dabar jau kalbama apie palydovų tinklą. „Anksčiau buvo galima šiaip ne taip paleisti palydovą ir, tik jam skrendant virš konkrečios teritorijos, atsisiųsti iš jo duomenis. Dabar visai kaip ir pas mus ant žemės, kur kompiuteriai ir telefonai sujungti į tinklą, kosminiai palydovai irgi jungiasi į tinklus. Tinklas leidžia realiuoju laiku gauti labai didelius duomenų kiekius. Tai pats svarbiausias dalykas – greitai dalytis labai didelės apimties duomenimis“, – teigia pašnekovas.

Palydovai jau gana greitai pasauliui turėtų padovanoti ir dalyką, apie kurį svajoja daugelis – nemokamą internetą visur ir visada. „Šiuo metu stipriai vystomi „One Web“ ar Elano Musko projektai ir naudotų palydovų tinklus kaip interneto tiekėjus. Man rimčiausiai atrodo „One Web“ projektas. Jie jau net pasirašė sutartį su „Airbus“, kurie gamins kelis šimtus mažų palydovų, tieksiančių internetą. Galite įsivaizduoti, kokią revoliuciją sukels nemokamas internetas, prieinamas bet kada ir bet kuriame pasaulio taške. Koks tai būtų indėlis vien humanitarinėje srityje. Ryšys visame pasaulyje. Kaip tai įspūdingai skamba. Juk dabar pasaulyje tebėra daugybė vietų, kuriose nėra net GSM ryšio. Su pasauliniu „WiFi“ ryšiu globalizacijos procesas tik dar labiau paspartėtų“, – įsitikinęs V. Buzas.

Straipsnis rengtas jubiliejiniam festivaliui „Login 2016“. Visą leidinį galite skaityti čia:

https://issuu.com/loginevents/docs/login_2016_magazine/1.