Lietuvoje viešėjęs Pasaulio ekonomikos forumo, dar kitaip žinomo kaip Davoso forumas, steigėjas ir valdybos pirmininkas Klausas Schwabas čia ne tik pristatė naująją savo knygą „Ketvirtoji pramonės revoliucija“, bet ir apžvelgė Lietuvą šio perversmo kontekste. Jis yra vienas ryškiausių pastarųjų dešimtmečių ateities ekonomikos mąstytojų, verslo politikos mokslininkas, aktyviais ir reikšmingais darbais keičiantis ne tik pasaulį, bet ir žmonių suvokimą apie save technologinių galimybių ir perversmų kontekste. Metų ekonomikos forume skaitytame savo pranešime žymus ekonomikos specialistas įvardijo artimiausius galimus pokyčius ir numanomą jų poveikį.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija paveiks ne tik darbo rinką, bet ir visą visuomenę. Norint pasiekti naujų pramonės aukštumų, reikės vienam tikslui telkti ne vienos šakos technologijų atstovus: teks kombinuoti iš pirmo žvilgsnio sunkiai suderinamas skirtingas veiklos kryptis, – kalbėjo K. Schwabas. Kaip pavyzdį jis pateikė nanotechnologijų pritaikymą neurologijos srityje, spartų daiktų interneto ir dirbtinio intelekto tobulėjimą. – Dinamiškame, greitesniame nei bet kada pasaulyje šios sritys netruks persipinti ir kaipmat įsilies į kasdienį žmonių gyvenimą.“

Savo pranešime K. Schwabas ragino į būsimą situaciją žiūrėti pozityviai. Gausiai kritikuojama dėl gręsiančio didelio nedarbo Ketvirtoji pramonės revoliucija, jo teigimu, yra ir gausus galimybių šaltinis. „Gyvename amžiuje, kai technologijos gali išspręsti daugybę kylančių iššūkių, svarbiausia tinkamai jas pritaikyti“, – tikino pranešėjas. Technologijos nekurs naujų problemų, jos taps tų problemų sprendimu.

Lietuvos pozicijos ir būtini pokyčiai

Ekonomikos specialistas atviravo, kad Lietuva pasauliniame pramonės inovacijų kontekste yra itin konkurencinga. Savo pranešime jis patvirtino renginyje sveikinimo žodį tarusios LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, kuri kaip didžiausią šalies potencialą įvardijo žmones ir jų išsilavinimą. Anot K. Schwabo, kuo toliau, tuo labiau pasaulyje kapitalo vertė menks, o rinkos pagrindu taps idėjos.

 

„Jei žmogus ar verslas nesupras veikiančios visuomenės ekosistemos – jis bus pasmerktas žlugti.“

K. Schwabas.

 

„Tai reiškia, kad reikia kurti ne tik inovacijas, bet iš pamatų keisti ir švietimo sistemą. Ateityje reikės visiškai kitokių įgūdžių nei darbo rinkai reikia dabar, todėl pokyčiai turėtų prasidėti nedelsiant. Dinamiškame pasaulyje tai itin lėtas procesas, tačiau neįkainojamas pamatas ateities perspektyvoms“, – sakė K. Schwabas.

Jo teigimu, mokymosi procesas negali pasibaigti su mokyklos atestatu ar universiteto diplomu. Reikia inicijuoti viso gyvenimo mokymosi modelį, kuris padėtų žmonėms nuolatos stebėti besikeičiančius visuomenės poreikius ir taip neatsilikti nuo darbo rinkos tendencijų. Verslas tokio modelio negali įgyvendinti vienas – tam reikalinga visuomenės kooperacija.

„Jei žmogus ar verslas nesupras veikiančios visuomenės ekosistemos – jis bus pasmerktas žlugti. Štai dėl ko reikia ugdyti kompetentingus tos sistemos veikėjus, gebančius tinkamai valdyti situaciją ir reikiamu metu tikslingai ją pakreipti. Kiekvienos sistemos pagrindas – žmogus, tad emocinis intelektas ir kompleksinis mąstymas išliks kiekvienos kooperacijos pamatu“, – tikino Davoso forumo įkūrėjas.

Negailėjo patarimų

K. Schwabas Lietuvą pavadino kaip vieną iš galimų Ketvirtosios pramonės revoliucijos modelių. Sėkmingų sprendimų pavyzdžiu pranešėjas pateikė Singapūrą. Anot jo, būdama nedidelė, bet daug intelektinio bei inovacijų potencialo turinti valstybė Lietuva taip pat turi neblogų galimybių sužibėti formuojant naują revoliucijos modelį. Svarbu rimtai pažvelgti į vykstančias permainas ir tikslingai panaudoti turimus išteklius.

Pranešimo pabaigoje ekonomistas atskleidė įžvalgas ir mintis apie tai, ko, jo nuomone, reikia sėkmingam verslui. „Manau, kad formulė būtų tokia: smegenys, siela, širdis ir nervai. Smegenyse gimsta puikiausios idėjos, siela niekada neleis išsižadėti savų įsitikinimų ir vertybių, širdyje slypi aistra, kuri mintis padės paversti veiksmais, o nervų visuomet reikia daug“, – šmaikščiai savo pranešimą baigė ateities ekonomikos mąstytojas.