Šiais laikais retas verslas apsieina be informacinių technologijų. Dažnai jos tampa ne pranašumu, o tiesiog būtinybe. Tiesa, nors neretai Lietuva giriama už IT srities išvystymo lygį, tačiau, pasak interaktyvios reklamos agentūros „Ad Fingers“ direktoriaus Kristoforo Akromo, mūsų šalyje verslui yra vietos kur pasitempti ir atsisakyti archajiškų verslo valdymo modelių.

Naujasis burtažodis – „big data“

Pasak eksperto, nurodyti konkrečius verslo e. įrankių etalonus yra labai sudėtinga užduotis. O pirmiausia dėl to, kad paties įrankio gerumą nusako ne tik tai, kaip jis sukurtas ir ką jis daro, bet taip pat ir tai – kas jį naudoja.

„Pavyzdžiui, klientų valdymo sistema (CRM) mažai įmonei, kurioje dirba vienas žmogus, yra bevertė, nes tik apsunkina darbą. Juk viską sėkmingai galima sužiūrėti naudojantis ir paprastais e. sprendimais. Tačiau jei tai didelė įmonė, kuri turi daug skirtingų klientų ir didelę komandą, stengiasi patenkinti tų klientų poreikius, CRM bus naudinga pagalba“, – aiškino K. Akromas.

Anot jo, šis pavyzdys yra tiesiogiai susijęs su viena iš karščiausių temų ir tendencijų, apie kurias verslas diskutuoja jau pastaruosius kelerius metus. Tai – „big data“, arba „didieji duomenys“.

2020-aisiais, sako, jau galėsime mėgautis žmogaus protą atitinkančiais kompiuteriais, o 2030-aisiais jų galia išaugs net iki 1 000 žmonių mąstymo lygio.

K. Akromas

„Baigėsi laikai, kai užtekdavo sukurti vieną produktą už vienodą kainą, su vienoda pakuote ir vienodai visiems jį pardavinėti. „Big data“ mums leidžia daryti gilesnes įžvalgas ir jomis remiantis kurti įdomesnius sprendimus, kurie gali būti orientuoti į konkrečią žmonių grupę, o jei reikia, ir į vieną asmenį“, – sakė K. Akromas.

Įrankiai yra tik įrankiai

Pašnekovo teigimu, šiuolaikinėje technologinėje ekosistemoje apstu paslaugų ir sprendimų, kurie padeda sisteminti ir analizuoti didelius duomenų kiekius. Kai kuriuos jų naudoja kone kiekvienas internautas – tai „Facebook“, „Google“, „Bing“ ir kitos populiarios paslaugos, kurios gali stebėti vienos ar net kelių platformų duomenis ir juos apdoroti.

Nepaisant to, kad šie ir kiti gerokai sudėtingesni e. įrankiai tikrai palengvino daugumos specialistų darbą, tačiau už juos visko vis tiek dar neatlieka.

„Nors programos sugeba apdoroti didelius duomenų kiekius ir juos sistemina, tačiau vis dar būtinas žmogaus prisilietimas. Būtent jis kol kas yra lemiamas faktorius, kuris priima sprendimus“, – patikslino „Ad Fingers“ vadovas ir pridūrė, kad dar nėra sukurta tokia sistema, kuri galėtų kokybiškai dirbti negaudama konkrečių nurodymų (užduočių) iš žmogaus.

Dirbtinio intelekto aušra

Vis dėlto tiek mokslinės fantastikos mėgėjai, tiek patys mokslininkai nenuleidžia rankų ir pamažu skinasi kelią dirbtinio proto sukūrimo link. Tik klausimas, kada galėsime džiaugtis jo teikiamais pranašumais?

Pasak K. Akromo, tai prognozuojančių spėjimų yra įvairių, tačiau vienas bendras jų bruožas – visi jie kelia įspūdį.

„Teko girdėti tokį palyginimą, kad 2000-aisiais už 1 000 JAV dolerių galėjai įsigyti kompiuterį, kurio pajėgumai prilygo žiogo protiniams gebėjimams, 2010-aisiais už tą pačią sumą jau galėjai turėti šuns smegenų pajėgumą atitinkančią mašiną. Ateityje, 2020-aisiais, sako, jau galėsime mėgautis žmogaus protą atitinkančiais kompiuteriais, o 2030-aisiais jų galia išaugs net iki 1 000 žmonių mąstymo lygio“, – pasakojo K. Akromas.

O kol kas vienas artimesnių ir praktiškai veikiančių sprendimų, anot pašnekovo, yra „Google Now“, kuris stebi mūsų elgesį, įpročius ir remdamasis jais teikia savo sprendimus.

„Tai yra ateities, kurioje programa pateikia atsakymą į dar neužduotą klausimą, pradžia. Ir ji ateis tiek pas privačius asmenis, tiek ir į verslo pasaulį. O kol to laukiame, mes, lietuviai, turėtume mokytis dirbti efektyviau. Tam būtina naudoti e. įrankius, kurie padėtų matuoti konkrečius kriterijus, nes, be skaičių, negali daryti jokių pagrįstų išvadų“, – patarė „Ad Fingers“ direktorius K. Akromas.