Liepos pradžioje Liucija Domkutė, nurungusi daugiau nei 20 pretendentų, tapo „Jaunojo dizainerio prizo 2013“ laimėtoja mados kategorijoje. Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros bakalaurei sėkmę atnešė „Scala“ (liet. žvynelis) pavadinta kolekcija, išsiskirianti inovatyviu „žvynuotu“ trikotažiniu audiniu. Apie prizo vertą kolekcijos idėją ir planus paklausėme pačios L. Domkutės.

Kokiomis aplinkybėmis gimė šios kolekcijos idėja?

Tai yra kruopščių tyrimų, eksperimentų ir pastebėjimų rezultatas. Kolekcijos koncepciją išgryninau per gerą mėnesį, kai susidėliojau aiškią problematiką, uždavinius ir tikslus. Gyvatės motyvas mano kūryboje buvo ne naujiena – jaučiu asmeninę simpatiją šio padaro išoriniam grožiui bei turtingam kultūriniam ir kontraversiškam istoriniam kontekstui. Ieškodama vis daugiau informacijos apie šį roplį, „Peta“ tinklalapyje radau informacijos, vaizdo filmų apie galimą kai kurių populiacijų išnykimą dėl mados industrijos užgaidų, taip pat agitacinių pasisakymų už roplių teises. Tai mane smarkiai inspiravo sukurti kolekciją dėl aukštesnio tikslo – aplinkosaugos ir gyvybės išsaugojimo.

Ar šios kolekcijos koncepciją labiau lėmė požiūris į gyvūnų apsaugą, ar vis dėlto technologinės galimybės?

Vertinčiau šiuos du aspektus vienodai, nes vienas be kito jie netenka esminės kolekcijos reikšmės – „idėja + inovacija“. Inspiruota aplinkosaugos problemos, atlikau eksperimentinius ieškojimus ir sukūriau audinį – pakaitalą.

Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl kolekcijai svarbu idėja ir inovacija?

Daugelis šiuolaikinių mados dizainerių kurdami naują produktą ieško įdomių sprendimo būdų. Inovacijos dažnai leidžia įgyvendinti, išreikšti idėją. Mano drabužių kūrybos procesas taip pat dažnai susijęs su inovacijomis, eksperimentiniais ieškojimais. Tai įvardyčiau kaip savo kūrybos kelią. Tačiau tai nėra visų dizainerių kolekcijų kūrybos principas, kiti vertinami už įdomias konstrukcijas, raštų naudojimo subtilybes ir šiems dizaineriams inovacijos nėra varomoji idėja, o tik pagalbinis instrumentas.

Ar pati griežtai laikotės gyvūnų apsaugos principų – nedėvite drabužių iš kailių, odos? Jei taip, kada ir kaip įvyko toks apsisprendimas?

Besidomėdama inovacijomis ir eksperimentuodama su audiniais pamačiau begalę natūralios odos pakaitalų variantų. Tai man smarkiai imponavo, nes leidžia po truputį atsisakyti tikros odos gaminių. Audinių gamybos inovacijos yra smarkiai pažengusios, dėl to manau, kad ateityje nebeatskirsime tikros odos nuo pagamintos pasitelkiant įvairias technologijas ir netgi sulauksime įdomesnių variacijų! Taigi tikiuosi, kad technologijos apsaugos gyvūnus nuo mados sekėjų.

Ar buvo pasiūlymų įsigyti šios kolekcijos modelių? Ar matote šią kolekciją masinėje gamyboje, ar tik kaip vienetinius modelius?

Kolekcijos pagrindinis audinys su lazeriu karpytais žvyneliais sulaukė daug dėmesio – dažniausiai dėl individualios suknelių, palaidinių gamybos teiraujasi privatūs asmenys. Tai galimas variantas, kadangi sukurtas audinys yra visiškai praktiškas nešioti.

Beje, ar tai pirmas jūsų kaip mados dizainerės įvertinimas?

Turbūt pirmas kaip mados dizainerės įvertinimas buvo konkurse „Krištolinė adata 2008“, kuriame užėmiau trečią vietą. Tai buvo viena iš paskatų patikėti savo jėgomis ir imtis dizaino profesionaliu lygiu. Bet didžiausiu laimėjimu laikyčiau gautą galimybę pagal „Erasmus“ programą 2012 m. pavasario semestrą studijuoti Paryžiaus mados mokykloje „Ecole Duperre“. Joje gimė aistra individualaus audinio gamybai, o tai turėjo įtakos ir mano bakalauro kolekcijos „Scala“ išraiškai.

Kokie jūsų karjeros planai?

Per vasarą dirbsiu gerai vilniečiams žinomoje parduotuvėje „V2 Concept Store“. Taip pat planuoju tęsti eksperimentinės kolekcijos idėją ir sukurti dar daugiau naujų audinių, modelių. Siekiu ištyrinėti roplių gyvensenos ypatumus ir juos pritaikyti kurdama darbužius, jų konstrukcijas.

Plečiu savo kūrybos klientų ratą ir turiu artimiausios pret-a-porter kolekcijos viziją. Apskritai gyvenime nesu linkusi sustoti ir manau, kad po metų norėčiau jėgas išbandyti studijuodama ar stažuodamasi užsienyje.

Jei ne paslaptis, kaip panaudosite gautą 4 000 Lt prizą?

Kolekcijos „Scala“ idėją planuoju tęsti magistro studijų metu – kursiu naujus modelius, inovatyvius audinius. Į visą tai ir bus investuotas mano piniginis prizas.

Kokios mados dizaino ikonos jus žavi?

Pavyzdžiui, pagrindinio „Givenchy“ dizainerio Riccardo Tisci kūryba. Mane žavi jo sugebėjimas laviruoti tarp glamūro ir gotiško, tamsaus stiliaus – gal dėl to, jog tai artima ir mano kūrybai. Taip pat imponoja tinklaraščio „I Love Aesthetics“ įkūrėjos stilius ir švarių idėjų pateikimas. Tai bene vienintelis mados tinklaraštis, kurį nuolatos seku.

„Jaunojo dizainerio prizu 2013“ apdovanotą Liucijos Domkutės kolekciją „Scala“ galima pamatyti iki rugpjūčio 3 d. veiksiančioje konkurso parodoje Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3.).

Kolekcija - „Scala“