Lietuvos interneto rinkos tendencijos vejasi kitas pasaulio šalis. Vis daugiau lietuvių internetu naršo išmaniaisiais telefonais. Jiems neabejingi lieka net daugiau kaip pusšimčio metų sulaukę žmonės. „Tai vienas įdomiausių pokyčių, rodančių, kad verslas internete gali pasiekti ir vyresnio amžiaus žmones“, – sako interneto rinkos tyrimų bendrovės „Gemius Baltic“ regiono vadovė Baltijos šalims Gryta Balserytė.

Naršančiųjų telefonais daugėja

Tarptautinė interneto tyrimų ir konsultacijų įmonė „Gemius“ nuolat atlieka tyrimus, o šį kartą lygina, kaip nuo 2016 m. birželio iki 2017 m. birželio keitėsi Lietuvos interneto rinka.

Lietuvoje vien šių metų birželį naršė 1 938 929 internautai arba keturi iš penkių šalies gyventojų. Tačiau jų įpročiai nuo 2016 m. iki 2017 m. birželio keitėsi gana smarkiai.

2016 m. birželį kompiuteriu prie interneto jungėsi 1 708 068 žmonės, šiemet – 1 717 516. Pernai birželį kompiuteriu prisijungė daugiau nei 821 tūkst. vyrų ir daugiau nei 886 tūkst. moterų. Šiemet jų daugiau: vyrų – per 827 tūkst., moterų – per 890 tūkstančių.

Gyventojai vis dažniau naršo išmaniaisiais telefonais. Pernai birželį telefonu naršė daugiau nei 1 mln. realių vartotojų, o šių metų vasaros pradžioje jų skaičius išaugo daugiau nei penktadaliu – iki 1,23 mln. internautų.

„Vienas iš paskutinių ryškesnių pokyčių Lietuvos interneto rinkoje – mobiliųjų įrenginių išsiveržimas į priekį pagal sukurtas puslapių peržiūras internete. Šių metų kovą telefonai pirmą kartą aplenkė kompiuterius ir toliau sparčiai auga. Jokiu būdu negalima teigti, kad kompiuteriais naršoma mažiau, tiesiog žmonės pradėjo dar dažniau naudotis mobiliaisiais įrenginiais“, – sako „Gemius Baltic“ regiono vadovė Baltijos šalims G. Balserytė.

2016 m. birželį telefonu internete naršė 476 tūkst. vyrų ir 524 tūkst. moterų. Šiemet telefonu jungėsi jau 596 tūkst. vyrų ir 634 tūkst. moterų.

Šiek tiek daugėja ir prie interneto planšetiniais kompiuteriais besijungiančių internautų. Tokių šį birželį buvo daugiau nei 350 tūkst. internautų.

Telefonų griebiasi ir septyniasdešimtmečiai

„Gemius“ surinkti duomenys rodo, kad šių metų birželį dažniausiai kompiuteriu naršė 35–44 m. ir 45–54 m. vartotojai. Pernai birželį daugiausia kompiuteriu jungėsi 45–54 m. ir 15–24 m. lietuviai. Šiek tiek rečiau kompiuteriu naršo 25–34 m. žmonės. Kur kas rečiau tai daro 55–74 m. internautai, tačiau tyrimai rodo, kad šiemet jų padaugėjo penktadaliu. Mažiausiai kompiuteriu naršo 7–14 m. vaikai – jų skaičius dar šiemet smuktelėjo 9 procentais.

 

„Viena įdomesnių šių dienų tendencijų yra vyresnių, 55–74 m. amžiaus, interneto vartotojų augimas naudojant mobiliuosius įrenginius.“

G. Balserytė.

 

2016 m. ir 2017 m. birželį dažniausiai telefonu naršė 15–34 m. žmonės. Šiemet ketvirtadaliu augo tai dariusių 25–34 m. gyventojų skaičius. Nedažnai taip prie interneto prisijungia 35–44 m. žmonės, tačiau jų šiemet padaugėjo net trečdaliu. Gana retai telefonu naršo 45–54 m. ir 7–14 m. internautai. Rečiausiai tai daro 55–74 m. žmonės, bet ir jų sparčiai daugėja – šiemet tokių naršytojų išaugo daugiau nei perpus.

„Viena įdomesnių šių dienų tendencijų yra vyresnių, 55–74 m. amžiaus, interneto vartotojų augimas naudojant mobiliuosius įrenginius. 2016 m. birželį 55–74 m. interneto vartotojų, naršančių mobiliaisiais telefonais, Lietuvoje buvo apie 29 tūkst., o 2017 m. birželį jų jau beveik 66 tūkstančiai. Tai rodo, kad verslas internete gali pasiekti vis daugiau vyresnio amžiaus auditorijos“, – teigia G. Balserytė.

Labiau išsilavinę žmonės naršo išmaniai

Šių metų birželio „Gemius“ duomenys rodo, kad kompiuteriu dažniausiai – apie 30 proc. – naršo aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Taip prie interneto jungiasi: 25 proc. – vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys, 10 proc. – aukštesnįjį, 9 proc. – specialų vidurinį, 8 proc. – nebaigtą vidurinį, 6 proc. – nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turintys internautai.

Šio birželio tyrimo duomenimis, internete telefonu dažniausiai naršo žmonės su aukštuoju išsilavinimu – tokių yra 28 procentai. Telefonu jungiasi 28 proc. mokyklą baigusių gyventojų. Perpus mažiau – po 12 proc. – telefonu naršo pradinį arba žemesnį ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą įgijusių žmonių. Kur kas mažiau telefonu jungiasi specialų vidurinį, aukštesnįjį ir nebaigtą aukštąjį išsilavinimą įgiję gyventojai.

Internautai ieško naujienų

Vis dėlto gyventojai daugiausia laiko internete praleidžia tada, kai prie jo jungiasi kompiuteriu. Pernai birželį vienas vartotojas internete vidutiniškai praleisdavo kiek daugiau nei 8 valandas. Šiemet birželį mažiau – apie 7 valandas. Pernai telefonu gyventojas naršė apie 6 valandas, o šiemet beveik 6 valandas. Ir pernai, ir šiemet vartotojai planšetiniais kompiuteriais internetu naudojosi apie 3 valandas.

2016 m. lapkričio tyrimo duomenimis, dauguma – 84 proc. – internete naršančių gyventojų skaito naujienų portalus, o 77 proc. lanko socialinius tinklus. Kur kas mažiau – 31 proc. – gyventojų skaito tinklaraščius.

Elektroninėje erdvėje veikiantis verslas turi dėl ko džiūgauti, nes gyventojus prekyba internete itin domina. 76 proc. ieško norimų pirkti produktų, 75 proc. moka sąskaitas. Mažiau internautų – 64 proc. – lygina skirtingų produktų ir paslaugų kainas. 49 proc. ieško parduotuvių, kurias norėtų aplankyti. Dar 44 proc. gyventojų perka produktus ir paslaugas iš vietinių, o 35 proc. iš užsienio e. prekybos svetainių.

„Lietuvos interneto rinka, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, labai panaši. Pavyzdžiui, ir Lietuvoje, ir Latvijoje daugiausia paspaudžiamos reklamos internete yra telekomunikacijų verslo, Estijoje labiau domimasi su grožio industrija susijusiomis interneto reklamomis“, – paaiškina G. Balserytė.