Mintis sukurti mobiliąją programėlę „Farmis“ kauniečiui Remigijui Pakščiui kilo prieš trejus metus. Kadangi pats ūkyje turi dešimties metų patirtį, o ir šeima ūkininkauja, jam neretai tenka susidurti su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip duomenų kaupimas, technikos stebėjimas, darbuotojų kontrolė, sužiūrėjimas, kurie procesai pavyko, o kurie nebuvo efektyvūs ir pan. Pašnekovo teigimu, ūkininkams daugiausia problemų atsiranda organizuojant veiklą, kaupiant duomenis ir mokantis iš savo klaidų. Jei nėra pakankamai gero įrankio, kuris fiksuotų darbo pažangą, ūkininkui bus labai sunku mokytis iš klaidų, padarytų prieš dvejus ar trejus metus.

„Mūsų sistema padeda viską skaitmeninti. Ūkininkai yra tokie žmonės, kurie nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirba ir neturi laiko užsiimti įvairiais užrašais, todėl labai daug duomenų prarandama. Žinoma, yra įvairių internetinių, kompiuterinių programų, bet žmogus, vakare grįžęs po darbų, nebeturi jėgų ir noro surašinėti duomenis. Dėl to nuo pat pradžių orientuojamės į mobiliąją aplinką: telefonas visą laiką yra kišenėje, vadinasi, ūkininkas visada turi prieigą prie ūkio valdymo platformos ir visada informacija pasiekiama vienoje vietoje“, – idėjos pranašumus vardija pašnekovas.

 

„Tarkime, ūkininkas panaudojo kokį nors chemikalą, o po kelių savaičių mato, kad lauke kažkas nutiko, bet nežino priežasčių. Tačiau po ranka turi svarbią informaciją – gali atsekti, kokie tam tikru metu buvo orai ar atlikti veiksmai, dėl kurių laukas šiuo metu galbūt tapo būtent toks“

R. Pakštys

 

Viskas vienoje vietoje

Šioje programėlėje galima stebėti ir fiksuoti oro, kainų pokyčius, stebėti technikos veikimą, matyti darbuotojų darbo laiko apskaitą ir pan. Kaip vieną tokios idėjos pranašumų R. Pakštys išskiria mobilumą ir operatyvumą, mat galima iš karto užfiksuoti atliktą darbą.

„Tik po visų tokių fiksavimų sezono gale galima matyti bendrą paveikslą ir priimti atitinkamus sprendimus, kas buvo tinkamai atlikta, o ką reikėtų keisti. Tarkime, ūkininkas panaudojo kokį nors chemikalą, o po kelių savaičių mato, kad lauke kažkas nutiko, bet nežino priežasčių. Tačiau po ranka turi svarbią informaciją – gali atsekti, kokie tam tikru metu buvo orai ar atlikti veiksmai, dėl kurių laukas šiuo metu galbūt tapo būtent toks“, – patirtimi dalijasi jis.

R. Pakštys skaičiuoja, kad šia sistema jau naudojasi per 2 tūkst. ūkininkų. Nors iš pradžių buvo orientuojamasi, kad tokia programėlė bus patraukli 35–40 m. vartotojams, tačiau netrukus teko nustebti, mat šiuo sprendimu pradėjo naudotis ir ūkininkai, kuriems yra per 50–60 metų.

Lietuvos rinka – tik atspirties taškas

Pašnekovas sako, kad ši platforma tinkama įvairiems Lietuvos ūkiams, nesiorientuojama į konkretų ūkio plotą. Kadangi pirminė idėja kurta Lietuvos rinkai, kurioje dauguma ūkininkų užsiima grūdininkyste, būtent šiam sektoriui ši platforma kol kas ir pritaikyta. Nors jau bandoma sukurti galimybę naudotis ir tiems, kas užsiima gyvulininkyste.

Lietuvoje ši programėlė yra nemokama ir tikriausiai ateityje tai nepasikeis, galbūt tik tam tikri papildomi modeliai būtų apmokestinti, tvirtina R. Pakštys. Jis neapsiriboja tik Lietuva, kuri yra atspirties taškas – bandomoji rinka. Dabar rengiamasi pristatyti sistemą užsienio rinkose, tarkime, Vokietijoje, Australijoje, Amerikoje. Kol kas komandoje darbuojasi dešimt žmonių, tačiau ieškoma programuotojų, dizainerių, projekto vadovų, puikiai išmanančių tokias kalbas kaip vokiečių, prancūzų ar ispanų.

Nors R. Pakštys ir pats ūkininkauja, tačiau kasdien bandydamas sukurtą sistemą kaskart atranda vietų, kurias reikia pataisyti, patobulinti. Tad, jei nebūtų šiame sektoriuje dirbęs, tokios idėjos nebūtų įgyvendinęs. Pašnekovas, be ūkio, turi ir reklamos agentūrą, todėl sukurti interneto svetainę ar dizainą nėra didelė kliūtis. Pasak R. Pakščio, pagrindinis iššūkis – įtikinti ūkininkus ir gamintojus, kad ši paslauga verta dėmesio.