Estai, jau spėję įrodyti, kad moka kurti naujus ir visą pasaulį sudominančius sprendimus, traukia dar vieną kozirį. Šį kartą jie nusitaikė į kalbų mokymą. Nors iš pirmo žvilgsnio inovaciją čia sunku įžvelgti, jie tikina sukūrę sprendimą, padedantį užsienio kalbą išmokti neįtikėtinai greitai – vos per 200 valandų.

Lietuviškas prieskonis

Daugiau apie startuolį „Lingvist“ sužinojau tik tuomet, kai su manimi susisiekė jo skaitmeninės rinkodaros vadybininkė Miglė Barauskaitė. Pasirodo, 23 m. mergina, užaugusi ir vidurinį išsilavinimą įgijusi JAV, Čikagoje, vėliau persikėlė į Lietuvą. Čia studijavo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o pasitaikius progai dalyvavo įmonės „Lingvist“ skelbtame darbo konkurse. Taip ji tapo vieno perspektyviausių pastarųjų metų Estijos ir galbūt net visos Rytų bei Vidurio Europos startuolių dalimi.

„Žmonės turi išmokti vis daugiau dalykų per vis trumpesnį laiką. Todėl svarbu plėtoti sprendimus, padedančius mokymąsi padaryti efektyvesnį. Kalbos yra tik pirmas laiptelis. Tokį principą ateityje galima bus pritaikyti ir kitose srityse“

M. Müntelis

Kadangi Miglė turi darbo patirties tiek Lietuvos, tiek dabar jau ir Estijos įmonėse, pasinaudojau proga ir paprašiau palyginti dviejų valstybių verslo bei darbo klimatą. Paaiškėjo, kad mūsų šalyje mergina užsigrūdino, todėl dirbti Estijoje labai paprasta ir lengva.

„Lietuvoje, sakyčiau, daugiau streso, įtampos ir skubos. O Estijoje viskas vyksta lėčiau, ramiau, labiau atsipalaidavus. Be to, Estijoje startuoliams keliami mažesni tikslai. Aišku, tai lemia ir investuotojų požiūris bei reikalavimai“, – tikina pašnekovė, kuri prieš tapdama „Lingvist“ komandos dalimi jau buvo naudojusi estų startuolio programėlę, todėl žinojo, kokie iššūkiai laukia dirbant Taline.

Pasak lietuvės, „Lingvist“ dabar pagavo plėtros bangą, todėl nedidelė 20 žmonių komanda netrukus turėtų išsiplėsti. Tai leidžia daryti gauta net 1 mln. eurų investicija. Ja pasinaudodami „Lingvist“ įkūrėjai ne tik plečia specialistų kolektyvą, bet ir steigia padalinius kitose šalyse, pavyzdžiui, Londone, Berlyne ir kituose pasauliniuose technologijų bei verslo traukos centruose.

Daugiau apie „Lingvist“ kūrimą, veikimo principą bei ateitį papasakoti sutiko ir pats jo kūrėjas bei dabar jau vykdomasis direktorius Maitas Müntelis.

Kalbos mokymas, pagrįstas matematiniais skaičiavimais

„Lingvist“ prireikė poros metų, kol jis tapo vienu karščiausių startuolių tiek Estijoje, tiek už jos ribų. O viskas prasidėjo nuo to, kad M. Müntelis, kuris anuomet gilinosi į branduolinės fizikos paslaptis ir gyveno Ženevoje, panoro išmokti prancūzų kalbos.

Pasidomėjęs, kiek laiko tai užtruktų, jis suprato, kad šis procesas tęstųsi nepriimtinai ilgai, todėl vyras nutarė ieškoti būdų pasiekti rezultatą greičiau. Tam estas pasitelkė matematinius ir statistinius skaičiavimus. Atlikus juos paaiškėjo, kad kalbos mokymosi procesą galima gerokai sutrumpinti. Jei tik bus tinkamai įvertini tam tikri dėsningumai, būdingi žmonėms, kurie mokosi naujos kalbos.

„Viską apskaičiavęs pamačiau, kad kalbą pramokti galima vos per 100 valandų. Kad tuo įsitikinčiau, pats sukūriau programinę įrangą, kuri padėjo optimizuoti mokymosi procesą ir atliko reikiamą pažangos analizę“, – prisimena pašnekovas.

Atsitiktinė pažintis nuvedė į verslą

Vis dėlto M. Müntelis nebuvo vienintelis žmogus Estijoje, bandęs sukurti panašų sprendimą. Tą pačią problemą bandė išspręsti ir vienas iš „Skype“ įkūrėjų Jaanas Tallinnas. Su pastaruoju M. Müntelis susitiko vienoje verslo konferencijoje. Atsitiktinai išsiaiškinę, kad abu kuria analogiškus sprendimus, vyrai juos palygino. „Lingvist“ pirmtakas buvo gerokai pažangesnis nei „Skype“ bendraįkūrėjo siūloma programa. Todėl M. Müntelis sulaukė padrąsinimo kurti savo startuolį. Jis taip ir pasielgė – 2013 m. oficialiai įkūrė bendrovę, kurios vienu iš vadovų tapo ir J. Tallinnas.

Kad „Lingvist“ darbas vyktų sparčiau ir produktyviau, reikėjo daugiau programuotojų. Juos M. Müntelis pasamdyti įstengė po to, kai iš banko pasiskolino pinigų verslo plėtrai.

Vis dėlto svarbiausia prielaida, lėmusi „Lingvist“ atsiradimą, slypi šiuolaikinėje techninėje įrangoje. Pašnekovo teigimu, jų programos veikimas pagrįstas milžiniško kiekio duomenų analize, kurios anksčiau negalėjo atlikti jokie kompiuteriai.

„Mūsų sistema perskaito tūkstančius puslapių teksto ir taip įvertina, kurie konkrečios kalbos žodžiai vartojami dažniausiai, t. y. kurių reikėtų mokytis pirmiausia. Juk, mokantis kalbą tradiciniu būdu, tenka perskaityti vadovėliuose daugybę žodžių, kurie realiame gyvenime vartojami palyginti retai, todėl ir naudos iš jų, jei kalbame tiesiog apie gebėjimą susikalbėti su kitataučiais, būna mažai“, – aiškina M. Müntelis.

Žmogus turės mokytis vis efektyviau

Žvelgiant į bendrą kalbų mokymo ekosistemą, galima daryti išvadą, kad šioje srityje iš esmės niekas nepasikeitė jau dešimtis, o gal net ir šimtus metų. Naudojami panašūs metodai. Ir net pažangius mokymo sprendimus iki šiol galima buvo vadinti pažangiais su didele išlyga – tai tebuvo tie patys vadovėliai, tik pateikti e. versija.

Pasak M. Müntelio, „Lingvist“ labai išsiskiria iš minios šiame kontekste, nes turi savo specialius algoritmus, iš tiesų padedančius sutrumpinti kalbos mokymosi laiką. Tai patvirtino ir atliekami testai.

„Mūsų stebėjimai patvirtina – naudojantis „Lingvist“ žodyno plėtimas yra daug spartesnis. Per 200 valandų tikrai galima išmokti 6 tūkst. žodžių, kurių pakanka elementariam bendravimui. Dar po metų galėsime moksliškai įrodyti, kad kalbas galima išmokti maždaug šešiskart greičiau, nei įprasta manyti dabar“, – tikina estas ir pabrėžia, kad nemažai priklauso ir nuo to, koks žmogus mokosi kalbos, kokie jo įpročiai, gebėjimai.

Suomių, estų, Azijos ir kitų pasaulio šalių rizikos kapitalo investuotojų pinigus pritraukęs „Lingvist“, pasak M. Müntelio, atėjo užkariauti pasaulio. Todėl apie bendrovės pardavimą įkūrėjas net nesvarsto. Jis pasiryžęs išnaudoti visą matomą potencialą.

„Žmonės turi išmokti vis daugiau dalykų per vis trumpesnį laiką. Todėl svarbu plėtoti sprendimus, padedančius mokymąsi padaryti efektyvesnį. Kalbos yra tik pirmas laiptelis. Tokį principą ateityje galima bus pritaikyti ir kitose srityse“, – teigia M. Müntelis, nesibaiminantis sinchroninio vertimo technologijų. Anot esto, kalbos mokėjimas padeda ne tik susikalbėti, bet ir geriau suprasti kultūrą, žmones bei užmegzti su jais unikalų ryšį.

Šiuo metu „Lingvist“ siūlo mokytis anglų ir prancūzų kalbų. Netolimoje ateityje šį sąrašą turi papildyti vokiečių, ispanų, italų, rusų, japonų ir švedų kalbos.

Ar esate bandę šią programėlę? Kokie jūsų atsiliepimai ir rezultatai? Ar kalbos mokymasis tapo spartesnis? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.