...

„Blockchain“ turi priimti visuomenė, ne tik verslas

Verslas

2018.02.20

Autorius: Ieva Zigmantaitė

Temos: , , .

„Blockchain“ turi priimti visuomenė, ne tik verslas

Dirk Bullman, Atif Ansar, Sian Jones, Layla Dong. Manto Bartaševičiaus nuotr.

Šių metų technologijų pagrindinė tema neabejotinai yra „blockchain“. Žodis, kurį girdėjo beveik visi, žino kai kurie, tačiau supranta tik nedidelė dalis. Sausio pabaigoje Vilniuje atidarytas pirmasis Europoje „blockchain“ centras, kuriame mintimis apie naująją technologiją ir jos pritaikymą įvairiuose sektoriuose pasakojo garsūs Lietuvos ir užsienio svečiai.

Tikslas – technologiją pritaikyti verslui

Vienas iš naujai atidaryto „blockchain“ centro Vilniuje tikslų yra sujungti talentus į vieną vietą ir padėti jauniems verslams vystyti projektus, paremtus šia technologija. Aišku, kad praktiškai ši technologija gali būti pritaikoma labai plačiai, tačiau tarp dabarties ir realių, įgyvendintų projektų – trys Berlyno sienos.

Sričių, kuriose „blockchain“ technologija gali būti pritaikyta, yra daug ir įvairių. Europos centrinio banko atstovas Dirkas Bullmannas teigia, kad ši technologija gali stipriai prisidėti prie efektyvesnio pinigų srautų judėjimo tarptautiniu mastu. Tam reikia konkretaus, visoms suinteresuotoms šalims aiškaus ir priimtino sprendimo, kuris, be abejonės, užtikrina ir perlaidų saugumą, ir skaidrumą. Įvertinant, kiek pasaulyje yra šalių, o kartu ir nuomonių, vieno sprendimo paieškos tikėtinos gana ilgos.

Kita sritis, kurioje „blockchain“ turi daug perspektyvų, tai „peer-to-peer“ (P2P) transakcijų modeliai. Kalbama ne tik apie finansinius atsiskaitymus, bet ir įvairias kitas turto, resursų perlaidas. Pavyzdžiui, interneto ryšio pasidalijimas. Šioje srityje itin svarbu susikoncentruoti į galutinį paslaugos vartotoją. „Nauji verslai turi susikoncentruoti į galutinį naudotoją, jo problemas ir abejones. Tai iššūkis jauniems šios srities specialistams. Rasti kelią, kad vartotojas ne tik patikėtų, bet ir pasitikėtų“, – per atidarymą akcentavo Atifas Ansaras, Oksfordo universiteto Saïd verslo mokyklos programos direktorius.

Taigi išvada paprasta: norit sukurti tikrą vertę, reikia aiškaus tikslo ir supratimo, kad „blockchain“ pritaikoma plačiau nei tik kriptovaliutų srityje. Tai, kas šiandien madinga, nebūtinai reikalinga rytoj.

Iššūkių daug

Be galimybių pasinaudoti „blockchain“ technologija, yra ir krūva iššūkių. Pati technologija skaičiuoja ne pirmus egzistavimo metus, bet iki šiol entuziastų, kurie svarstytų jos pritaikymą kitose srityse nei kriptovaliutos, yra vienetai. Apskritai suprantančių šios technologijos veikimo principą nėra daug, o tų, kurie supranta jį gerai, dar mažiau. Ir, norint įveikti šios technologijos pritaikymo barjerus, reikia ne tik IT, bet ir kitų sričių specialistų, kurie padėtų spręsti toliau nurodytas problemas.

Saugumas. Technologija gali padidinti efektyvumą, transakcija gali būti saugiai užkoduota, tačiau saugumo klausimas – atviras. Itin svarbu užkirsti kelią nelegaliems pirkimams, pinigų plovimui ir kitoms machinacijoms.

Teisinė aplinka. Kol kas nė vienoje šalyje nėra sukurtos ir įtvirtintos teisinės sistemos, kuri reglamentuotų „blockchain“ legalius aspektus. Tai kelia nerimą privatiems verslams, kurie galbūt norėtų investuoti į technologijos pritaikymą praktiškai, tačiau dėl pasikeitusių įstatymų jų investicija gali būti prarasta. „Kol nėra teisinių reguliavimų, sunku apginti vartotojus, nes nežinia kokiais tikslais bus panaudota technologija“, – pasakojo Sian Jones, Europos kriptovaliutos ir forumo „COINsult“ įkūrėja. Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad teisinei sistemai sukurti šimtmečių nereikia. Pasak jos, per ateinančius 12 mėnesių turėtų būti padėtas teisinis pagrindas, o per 3–5 metus išvystyta visiškai funkcionuojanti teisinė „blockchain“ technologijos aplinka.

Visuomenės edukacija. „Blockchain“ technologija nėra lengvai perprantama, o žmogaus prigimtis yra linkusi atmesti tai, ko nesupranta. Iš tiesų mes stringame ne tiek taikydami technologijas praktiškai, kiek jas integruodami į visuomenę. Lietuvoje vis dar yra šimtai žmonių, kurie paprastų banko kortelių neturi. Tad edukuoti visuomenę apie technologiją, padėti ją suprasti ir priimti yra ne mažesnis darbas nei ją vystyti. „Yra daugybė būdų, kaip pritaikyti technologiją tradiciniam verslui. Bet jis yra labai konservatyvus“, – priežastis išsakė Layla Dong, „WEF Global Shapers Community“ įkūrėjų tarybos narė.

Talentų trūkumas. Įmonės, kurios vis dėlto yra atviros inovacijoms ir pokyčiams, susiduria su kita problema. Žmonių, galinčių plėtoti technologijas versle ir nusimanančių apie tai, yra vienetai, o ir tie – išsibarstę po visą pasaulį. „Šis „blockchain“ centras Vilniuje yra puiki vieta surinkti ir sujungti tuos talentus į vieną komandą“, – vieną iš centro verčių įvardijo L. Dong.

Finansavimas. Nemažai tradicinių finansinių institucijų atsisako finansuoti šios technologijos šalininkus ir jų veiklą, kaip negarantuojančią investicijų grąžos.

Bet iššūkiai įveikiami

Nepaisant to, kad klaustukų vystant „blockchain“ technologiją daug, pastangų juos eliminuoti dedama taip pat nemažai. Vienas akivaizdžių įrodymų – „blockchain“ centro Vilniuje atidarymas. Čia technologija turi tapti aiški ir pritaikoma verslui, suprantama ir paprasta. Tuomet neabejotinai ji taps naudinga verslui ir visuomenei, atsiras daugiau specialistų, norinčių savo ištekliais prisidėti prie jos vystymo ir integravimo įvairiose srityse.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.