Žemėlapiai ir navigacija, el. paštas, įvairūs paieškos varikliai internete, socialiniai tinklai – visa tai ir dar daug kitų įprastomis tapusių kasdienybės detalių veikia dėl naudojamo dirbtinio intelekto (DI). 

Liepos 23 d. nuotoliniu būdu vyko tarptautinė konferencija „The future of AI in Europe: Baltic Perspective“ (liet. „DI ateitis Europoje: Baltijos šalių perspektyva“), organizuojama „AI BOOST Lithuania“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir Europos Komisijos. Renginyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Europos Komisijos atstovai, o daugiausia dėmesio buvo skiriama esamai situacijai ir perspektyvoms aptarti, įstatymams, strategijoms pristatyti ir konkrečių atvejų analizėms. 

DI Baltijos šalyse

Lietuvos DI ekosistemą pristatęs Dovydas Čeilutka kaip keletą pagrindinių stiprybių išskyrė tarptautinį bendradarbiavimą, orientaciją į infrastruktūros, duomenų saugyklų ir talpyklų kūrimą bei konsultacijas. Anot Estijos atstovo Indreko Õnniko, per 2019–2021 m. valstybė planuoja investuoti ne mažiau kaip 10 mln. eurų šios šalies DI strategijai įgyvendinti. Siekiama, kad Estija skaitmenine prasme funkcionuotų kuo geriau, stengiamasi gerinti paslaugų kokybę ir pasiekiamumą, skatinti investicijų pritraukimą ir inovacijas, įtraukiant ir privatųjį, ir viešąjį sektorius bei mokslo institucijas. Jānis Ratkevičs, pristatydamas Latvijos DI ekosistemą, išskyrė panašius veiklos principus ir siekius kaip kitų Baltijos šalių atvejais bei pastebėjo, kad nors šalyje įstatymai yra gana palankūs DI veiklai ir plėtrai, itin svarbu atkreipti dėmesį į potencialių darbuotojų, kuriems teks dirbti su įvairiomis DI sistemomis, kompetencijų ir gebėjimų vertinimą bei užtikrinimą.

Europos Komisijos bendradarbiavimas

Irina Orssich iš Europos Komisijos pristatė vieną naujausių dokumentų – Baltąją knygą dėl Europos ateities, kurioje aptariami galimi ateities scenarijai bei DI perspektyvos. Akcentuojamos patikimumo ir kompetencijos ekosistemos, didelės rizikos sritys, specifiniai reikalavimai, peržiūrimi esami įstatymai ir aptariamos naujos galimybės, poreikiai. Baltoji knyga remiasi šešiais aspektais: siekiama sujungti visas Europos Sąjungos šalis nares bendram planui sukurti; kartu su mokslininkais, atliekant įvairius tyrimus, identifikuoti stiprybes ir trūkumus; atrasti DI srities talentus, juos ugdyti ir kelti kompetencijas; skirti finansavimą startuoliams, inkubatoriams ir pan.; įtraukiant privatųjį sektorių, siekti bendrų tikslų, ypač duomenų analizės, robotikos srityse – visa tai padėtų ateities Europai plėtoti veiklą. Griežtus įstatymus ir reikalavimus, ribojimus siekiama skirti tik pačiais būtiniausiais atvejais, labiau norima kurti atvirą erdvę, skatinti inovacijas.

Įdomu tai, kad, Europos Komisijai paskelbus atvirą kvietimą konsultacijoms ir diskusijoms dėl Baltosios knygos, 2020 m. vasario–birželio mėnesiais sulaukta net 1 215 atsakymų iš privačių asmenų, aukštojo mokslo įstaigų, įvairių verslo organizacijų ir viešųjų institucijų. Lietuva taip pat pateikė penkias užklausas, dvi – Latvija, tris – Estija. Susidomėjimo sulaukta ir iš kitų šalių, tokių kaip Meksika, Japonija, Sirija, Kanada ir kt. 

Kritika Baltajai knygai

Pristatant atvejo analizes, įvardyti ir Baltosios knygos trūkumai. Linas Petkevičius, kalbėjęs apie DI reguliavimo įtaką ir reikšmę biometrijos sričiai, pastebėjo, kad ne visuomet pakankamai tiksliai ir aiškiai apibrėžiami procesai, sąvokos, pavyzdžiui, „nuotolinis identifikavimas“. Dokumente tai apibrėžiama kaip „masinis stebėjimas“, tačiau akademine prasme, kaip ir versle, šis terminas reiškia biometrinį įvertinimą, apskaičiavimą, kurį atlikti galima naudojantis tam tikru nuotoliniu įrenginiu arba debesyje. Kaip pavyzdys pateikiamas laisvų vietų automobilių stovėjimo aikštelėse identifikavimas, kuriam ir yra naudojamas nuotolinis identifikavimas.

Andrejs Vasiļjevs iš Latvijos atkreipė dėmesį į daugiakalbio DI problemą, kuriai neskiriama pakankamai dėmesio. Mažiausiai 21 kalba skaitmeninėje erdvėje yra pasmerkta išnykti, jei nebus pritaikoma naudoti skaitmeninėms technologijoms, todėl Europoje kuriamas DI turėtų būti pritaikytas kiekvienai šaliai ir jos kalbai. Latviai stengiasi spręsti šią problemą kurdami kalbines programas, skirtas DI, ir jau pradeda sėkmingai tai taikyti. Įmonių registre „dirba“ virtuali darbuotoja Una, su kuria galima bendrauti ir latviškai, ir angliškai. Ji padeda įregistruoti naują verslą, pildyti visus reikiamus dokumentus ir pan.

Po pristatymų vykusioje diskusijoje buvo aptariamos išsakytos pastabos, galimybės ir poreikiai.