Lietuva neretai vadinama informacinių technologijų (IT) valstybe – šalyje daugybė užsienio investuotojų įsteigtų klientų aptarnavimo centrų, programuotojų biurų. Tačiau lietuviai ne tik priima užsienio investicijas, bet ir patys kuria ateities technologijas. Pasaulio IT rinką sudrebino ne vienas lietuviškas išradimas, kuris konkurentus pranoko savo inovatyvumu, patrauklumu vartotojams bei kokybe.

Puikių išradimų galima suskaičiuoti kelias dešimtis, tačiau kai kurie jų yra revoliuciniai ir pamėgti ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio rinkose. Kokie jie?

Finansinių paslaugų įmonių IT sistema „Forpost“

Įmonės „Forbis“ nuo nulio sukurta ir vystoma sistema yra bene pirmasis taip plačiai naudojamas lietuviškas IT srities išradimas. Jis sukurtas daugiau nei prieš 20 metų, kai bankinis sektorius Lietuvoje dar tik vystėsi, o šiandien sistemą „Forpost“ naudoja dauguma šalyje veikiančių finansinių paslaugų įmonių. Produktas yra ilgalaikis, nuolat tobulinamas ir pritaikomas pagal kiekvieno kliento poreikius – jis naudojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje, Estijoje bei kitose Europos ir Azijos šalyse.

„Forpost“ išskirtinumas yra sistemos pritaikomumas įvairaus dydžio įmonėms – nuo pačių mažiausių iki didžiausių. Ji leidžia finansų įstaigai teikti ir patogiai administruoti svarbiausias paslaugas: fizinių ir juridinių asmenų sąskaitas, elektroninę bankininkystę, mokėjimus, korteles, investicijas, kreditus, keisti valiutas ir t. t. Sistema nuolat tobulinama ir todėl yra tinkama naujausioms finansinių technologijų įmonėms, pavyzdžiui, „Forpost“ leidžia naudoti ir kriptovaliutas.

Sistema puikiai pritaikyta ir antrinėms bankinio sektoriaus įmonėms: lizingo bendrovėms, kitoms finansų sektoriaus įmonėms, pavyzdžiui, draudimo bendrovėms. Dėl pažangumo ir neribojamų galimybių tai vienas pažangiausių produktų bankininkystės rinkoje.

Internetinė drabužių parduotuvė „Vinted“

Sėkmingiausiu lietuvišku startuoliu vadinamas „Vinted“ per kelis investicijų etapus yra pritraukęs dešimtis milijonų eurų. „Vinted“ – tai naudotų drabužių pardavimo platforma, per dešimtmetį sugebėjusi išsiplėsti į dešimt valstybių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir kitas.

Kaip ir dauguma puikių sprendimų, „Vinted“ atsirado dėl vienos jos įkūrėjų problemos – per didelio skaičiaus nereikalingų drabužių. Šiuo metu platformoje vienu metu skelbiama apie daugiau nei 50 mln. drabužių ir aksesuarų. Ja visame pasaulyje naudojasi daugiau nei 20 mln. žmonių, o kiekvieną dieną šis skaičius padidėja dar 15 tūkstančių.

Mobiliųjų atsiskaitymų platforma „WoraPay“

Mobilieji mokėjimai visame pasaulyje plinta sparčiai ir vienas žaidėjų šioje rinkoje – lietuvių įkurta įmonė „WoraPay“. Jos sukurta platforma yra mobili piniginė, leidžianti atsiskaityti įvairiose vietose – net ir Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje. Iš viso tokių vietų Baltijos šalyse yra keli šimtai.

Norint atsiskaityti, užtenka įjungti telefone įdiegtą virtualiąją piniginę, nuskenuoti QR kodą ir mokėjimas akimirksniu pasiekia gavėją, o lėšos nuskaitomos nuo mokėtojo banko kortelės. Tai patogus sprendimas, užtikrinantis greitesnį atsiskaitymą.

Nuotolinio mokymosi platforma „Solid Education“

Programavimas yra vienas svarbiausių įgūdžių šiuolaikiniame pasaulyje. Populiarėjant mokymuisi nuotoliniu būdu, lietuviai sujungė šią sritį su programavimu ir sukūrė sistemą „Solid Education“. Ji leidžia vaikams iš viso pasaulio mokytis programavimo didelėmis grupėmis su įvairias kompetencijas turinčiais dėstytojais.

Pradėjusi nuo šimto moksleivių Lietuvoje, dabar „Solid Education“ vienija keliskart daugiau programavimo savarankiškai ar su dėstytojų pagalba besimokančių asmenų. Jie kuria interneto svetaines bei programas išmaniesiems telefonams, dronams.

Kelionių mieste programa „Trafi“

Dalijimosi ekonomika į priekį ne eina, o tiesiog bėga. Trumpalaikė automobilių bei dviračių nuoma, pavėžėjimo ir kitos paslaugos radikaliai pakeitė žmonių judėjimą mieste. Tačiau kiekvienos paslaugos teikėjas paprastai yra skirtinga įmonė, tad, norint turėti galimybę naudotis visomis, telefoną tektų apkrauti 3–4 programomis. „Trafi“ išsprendė šią vartotojų problemą.

Programoje, kuri startavo kaip viešojo transporto (autobusų ir troleibusų) tvarkaraštis, šiuo metu galima užsisakyti automobilį ar dviratį pusvalandžiui, išsikviesti pavėžėją ar turėti autobuso bilietą. Taip pat joje įmanoma palyginti skirtingas transporto rūšis ir sužinoti tikslią kainą bei laiką, skirtą kelionei iš taško A į B. Dabar programėlė „Trafi“ veikia ne tik penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose bei kitų Baltijos šalių sostinėse, bet ir kai kuriuose Brazilijos, Indijos, Taivano, Turkijos didmiesčiuose.