Mokslo išradimų kūrimas ir atradimų paieška primena meditaciją, kai laboratorijų celėse į vieną objektą visą dėmesį sutelkę mokslininkai jį gliaudo tol, kol aplanko nušvitimas ir gimsta pasaulį patobulinti besikėsinanti inovacija. Kauno technologijos universitete (KTU) dienos šviesą išvydęs inovatyvus kaulo pakaitalas „Cell’in“ bus naudingas dantų implantacijai pasirengusiems pacientams, kuriems prieš tai reikia atkurti žandikaulio kaulą.

Neketinu jūsų, mielieji skaitytojai, versti kartu gliaudyti sudėtingų odontologijos mokslo riešutų, juolab kad daugumai verslininkų pakanka žinoti, jog standartinis individas burnoje turi 32 nuolatinius dantis. Jei jie aštrūs, tikėtina, šio to gyvenime pasieksite, jei buki – teks pagaląsti. Jei dantų nėra, tai irgi pozityvus signalas: bent išdrįsote šiame gyvenime kažkam skersai kelio stoti.

„Kiekvienas atvykęs aukštųjų technologijų startuolis vertinamas kaip potencialus būsimas šios bendruomenės narys, galintis sukurti darbo vietų Akrone ir padėti miestą garsinti savo išradimais“

K. Liesė

Garsina ne tik krepšininkai

KTU mokslo citadelėje mažiau nei prieš pusmetį veiklą pradėjusiam aukštųjų technologijų startuoliui „Biome“ aštrių dantų netrūksta. Garsios Lietuvos biotechnologės Jolantos Liesienės sukurtą kaulo priauginimo technologiją „Biome“ kartu su patyrusių specialistų komanda ėmėsi komercializuoti profesorės marti Kristina Liesė, prieš tai verslui kurti reikalingą žinių bagažą kaupusi finansų ir rinkodaros srityse.

Dantų implantacija – tai bene greičiausiai besivystanti odontologijos sritis. Rinkoje pasirodžiusios pažangios technologijos greitai nurungė laikinas dantų protezavimo procedūras. Ne paslaptis, kad biomedicinos produktų rinkoje dominuoja stambios bei galingos bendrovės. Tačiau savo vietą pasaulinėje rinkoje randa ir gerą reputaciją pelniusios Lietuvos biomedicinos įmonės.

„Biome“ verslo pradžia verta ypatingo „BZN start“ dėmesio, mat produktas, kurį odontologų bendruomenei pasiūlė kauniečiai, jau patraukė ir aukštąsias technologijas finansuojančių JAV investuotojų žvilgsnius. Galimybę užmegzti vertingų verslo pažinčių už Atlanto „Biome“ atvėrė pergalė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo konkurse, kurį organizavo Švietimo ir mokslo ministerija. Jaunai įmonei nugalėtojai buvo skirta 70 tūkst. litų nacionalinė parama ir tokios pat vertės paslaugų krepšelis verslo stažuotei Akrone vykstančiame tarptautiniame verslo akceleratoriuje.

„Be gražių lietuvaičių ir krepšinio, neabejotinai galime didžiuotis ir išradingais Lietuvos mokslininkais. Ir sutarti su jais verslo žmonėms tikrai galima. Nesakau, kad lengva. O ir mokslininkams, patikėkite, sudėtinga suprasti, kaip galima mokslą suspausti į verslo diktuojamus terminus. Mokslininkams komercializuoti savo produktus būtų labai sudėtinga, jie užsiėmę išradimais, moksliniais projektais, amžinai ką nors tobulina, be to, visiškai neišmano rinkos procesų. Kai mokslas sutinka verslą, tenka išmokti dirbti kartu. Vieni be kitų negalime, todėl ieškome kompromisų ir dirbame abipusės naudos principu. Vienintelė aukštoji technologija, kurią per savo gyvenimą sukūriau asmeniškai, yra mano sūnus, bet tai netrukdo dirbti biomedicinos versle“, – šmaikštauja nuotaikinga „Biome“ vadovė K. Liesė.

Jei sieki tapti konkurencingas biomedicinos produktų rinkoje, pirmiausia reikia įrodyti, kad tavo siūloma prekė yra geresnė, pigesnė, unikali, o kartu turėti labai aiškų vertės pasiūlymą vartotojams. „Biome“ atveju – burnos, veido ir žandikaulių chirurgams. K. Liesės patarimas pradedantiesiems verslininkas: prieš kuriant ir komercializuojant produktą, būtina paklausti būsimų vartotojų, ko jiems reikia, kokias jų problemas savo technologija galite išspręsti. Neabejotinai šį klausimą pateiks ir potencialūs investuotojai.

„Svarbiausia turėti aiškią ateities viziją ir žinoti veiksmus, kaip ją pasiekti. Nebijokite konsultuotis, taupykite laiką ir niekada neprisiimkite įsipareigojimų, prieš tai gerai neįvertinę jų naštos ateičiai. Mąstykite bent vienu ėjimu į priekį, pasirūpinkite stipria intelektinės nuosavybės apsauga ir būtinai turėkite išėjimo strategiją“, – patarimais dalijasi verslininkė.

Dėmesys apstulbino

Startuolio „Biome“ vadovę sužavėjo verslo akceleratoriaus Akrone organizatoriai, dėmesiu perspektyvius pradedančiuosius verslininkus apsupę nuo pirmų akimirkų.

„Nors mūsų lėktuvas labai smarkiai vėlavo ir Akrono oro uoste nusileidome tik vidurnaktį, ten mūsų laukė limuzinas su vairuotoju. Atvykus į naujus laikinus namus – trijų aukštų kotedžą su trimis miegamaisiais, kuriame įsikūrėme dviese, laukė Akrono miesto mero pavaduotojas ekonomikos plėtrai Samuelis DeShazioras, su kuriuo pažintį pirmą kartą užmezgėme rugsėjį jo viešnagės Lietuvoje metu. Jis sukėlė visus oro uosto darbuotojus ant kojų klausinėdamas, kur žadėtas lėktuvas, ir vidury nakties vis dar laukė mūsų – pirmųjų startuolių iš Lietuvos. Kiekvienas atvykęs aukštųjų technologijų startuolis vertinamas kaip potencialus būsimas šios bendruomenės narys, galintis sukurti darbo vietų Akrone ir padėti miestą garsinti savo išradimais. Entuziazmo ir pozityvaus požiūrio gūsis pirmąkart gali net apstulbinti“, – maloniomis viešnagės akimirkomis dalijasi verslininkė.

Akronas, JAV mastu nedidelis 200 tūkst. gyventojų miestukas, anksčiau buvo gumos pramonės centras. Tačiau besikeičiant pramonės poreikiams jis būtų nukeliavęs į užmarštį, jei ne nuoseklios politikų, mokslininkų ir bendruomenės pastangos Akroną paversti viena patraukliausių vietų biotechnologijų verslams iš viso pasaulio.

„Lyderiai čia žengia priekyje, žvalūs, pasitikintys savimi ir verti dėmesio. Žinoma, biomedicinos srityje, kaip ir kituose aukštųjų technologijų versluose, sėkmę pirmiausia sukuria tie patys dalykai ir visi jie turi būti tikrai geri – tai technologija, strategija, investicijos ir sunkus darbas. Aukštųjų technologijų verslas žavi. Ir ne tik todėl, kad čia esu nuolat apsupta protingų, įtakingų ir pasitempusių vyrų“, – juokiasi K. Liesė.

Ar verta bijoti?

Pašnekovės teigimu, daugiausia naudos viešint Akrone davė įtemptos minčių lietaus sesijos ir konsultacijos su šios srities lyderiais. Jų metu „Biome“ vadovė susipažino su gyvybės mokslų rinka JAV ir jos tendencijomis. Kartu su biomedicinos versle pirmaujančių bendrovių vadovais ir konsultantais K. Liesė atliko SSGG analizę, aptarė „Cell’in“ pozicionavimo, rinkotyros ir rinkodaros, kainodaros, platinimo, pardavimo skatinimo, teisinius ir intelektinio turto apsaugos klausimus. Vėliau buvo iki smulkmenų aptartas produkto komercializavimas ir prototipo paruošimas, o pabaigoje laukė svarbiausias iššūkis – produkto pristatymas investuotojams.

„Klinikiniai tyrimai ir produkto sertifikavimas prieš įvedant į rinką – ilgas ir sudėtingas procesas. Tačiau puikūs investuotojų atsiliepimai suteikia papildomą energijos užtaisą veikti toliau ir įrodo, kad einame teisingu keliu. Kai kuri naują verslą, visi klausinėja, ar nebijai. Keistas klausimas. Juk čia tiesiog nėra blogo scenarijaus: arba tau pasiseks, arba įgysi neįkainojamos patirties ir pažinčių. Į rinką kaip samdomas darbuotojas visada spėsi grįžti. Ir netgi su didesniu potencialu, nei bet koks darbdavys galėjo suteikti per tuos metus. Tik klausimas, ar norėsi grįžti“, – svarsto „Biome“ direktorė.

Jos teigimu, kartais taip įsisukame į kasdienę rutiną, kad net nesusimąstome, kaip patogiai ir neskausmingai slystame per gyvenimą, vengdami aštrių jo kampų. „Bet jei kada nors išdrįsite palikti savo komforto zoną, patys nustebsite, kokių aukštumų galite pasiekti. Aš visuomet sakau, jei labai nori – ieškai galimybių, jei noro nėra – ieškai priežasčių“, – tikina K. Liesė.