Vis daugiau startuolių kasdien įšoka į pasaulinę verslo karuselę. Daugumos jų pagrindinis siekis ir svajonė tapti vienaragiu, augimo tempu galinčiu konkuruoti su tokiomis įmonėmis kaip „Uber“, „Pinterest“, „Taxify“, „Ant Financial“ ir pan. Tai ne tik verslininkų siekis. Konkurencija dėl vienaragių įmonių juntama ir tarp valstybių.

Vienaragiais (angl. unicorn company) vadinamos nesenai susikūrusios įmonės, kurios dėl spartaus augimo ir pritrauktų investicijų išauga į didesnės nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės bendroves. Startuolių akcijos paprastai nėra kotiruojamos biržoje, tad įmonės vertė dažnai apskaičiuojama pagal tai, kokią kainą už akcijas sumokėjo į įmonę investuojantys investuotojai.

Portalas „BZN start“ pristato straipsnių ciklą, kurio metu bus apžvelgiamos skirtingų vienaragių sėkmės istorijos su atitinkamų sričių ekspertų komentarais.

„Taip tikimės prisidėti prie dar didesnio perspektyvaus verslo kūrimo Lietuvoje ir kryptingo jaunųjų idėjininkų švietimo“, – sako portalo „BZN start“ įkūrėja Živilė Baubonienė.

Šiuo metu Lietuva dar negali pasigirti turinti vieną tokių startuolių gigantų. Sėkmės formulė kiekvienai įmonei yra individuali, tačiau neretai jų augimą lemia panašios aplinkybės ar sprendimų priėmimo tendencijos.

Kas pirmauja tarp vienaragių?

Įvairių jaunam verslui skirtų iniciatyvų, forumų ir diskusijų iniciatorė Ž. Baubonienė atkreipia dėmesį, kad, stebint pasaulinę rinką, matyti, jog dauguma vienaragių gebėjo užčiuopti problemą tose paslaugose, kurios masiškai naudojamos, ir supaprastinti tai, kas labiausiai erzina vartotojus. Dabartiniai vienaragiai išskyrė tą grandį, kurią pašalinus ar modifikavus, buvo galima sukurti skaidresnę bei prieinamą paslaugą.

 

„Laimi tie, kurie sukuria platformas, duoda įrankius ir laisvę vartotojams veikti patiems“

Ž. Baubonienė.

 

„Tokie vienaragiai kaip „Uber“, „Airbnb“ yra senosios mokyklos idėjos. Tai yra paslaugos, kuriomis visuomet naudojamės, tačiau šio verslo kūrėjai panaikino vieną grandį – tarpininką. Jie sukūrė platformą, kurioje žmonės, susikūrę paskyrą, gali siūlyti paslaugas galutiniams vartotojams. Atrodo, nieko unikalaus, bet tai labai aiškus poreikio patenkinimas. Paslaugos tapo daug prieinamesnės ir skaidresnės, o kainos palankesnės ir paslaugų teikėjui, ir paslaugų gavėjui, – pasakoja pašnekovė. – Laimėjo visi. Jei, žinoma, sugebėjo suvaldyti srautą ir išlaikyti plėtros greitį, nesustoti, pasitelkdami alternatyvius išorinius finansavimo šaltinius.“

Ž. Baubonienė primena, kad niekas geriau nežino, ko nori vartotojai, nei jie patys, todėl startuolio kūrėjai neretai suklumpa. Manymas, kad tai, ko nori vartotojas, jie žino geriau, neretai pakiša koją.

„Galima pastebėti, kad laimi tie, kurie sukuria platformas, duoda įrankius ir laisvę vartotojams veikti patiems“, – sako jauno verslo forumo iniciatorė.

Pirmi kūrėjo žingsniai vienaragio link

Svarstant apie startuolį ir jo auginimo galimybes, elementariai kyla mintis, nuo ko pradėti. Pirmiausia sėkmingi startuoliai išsiskiria savo gebėjimu mokytis iš nesėkmių, geba priimti egzistuojančias rinkos sąlygas ir sėkmingai jas išnaudoti.

Potencialiam verslo kūrėjui labai svarbu įsigilinti, kas yra jo konkurentai, atlikti rinkos analizę. Reikia sugebėti suprasti, kur yra jo siūlomo produkto ar paslaugos konkurencinis pranašumas, kurioje verslo modelio dalyje bus generuojamas pelnas. Taigi čia neapsieinama be noro tobulėti, įgimto smalsumo ir domėjimosi rinkos įvykiais.

Anot pašnekovės, taip pat svarbu labai aiškiai suprasti, kaip turima idėja veiks ir kaip ją būtų galima plėtoti.

„Kūrėjai turi turėti globalią idėjos viziją, veikti greitai, jei reikia dirbti gerokai daugiau, nei įprasta, laiku suvaldyti krizines situacijas bei išlaikyti tempą. Reikia nepamiršti, kad tik su stipria komanda, plačiu bendradarbystės tinklu ir tinkamomis kompetencijomis įmanoma ne tik suvaldyti startuolį, bet ir jį auginti. Visa tai ateina su tinkamu investuotoju (rizikos kapitalo fondu ar kt.), kuris suteiks ne tik piniginių resursų, bet ir praktinę patirtį. Neskaitant idėjos ir komandos, investuotojas turi reikšmingą įtaką startuolio sėkmei“, – tikina Ž. Baubonienė.

Dažnai veiklą pradedančios bendrovės naujas investicijas pritraukia kas 1–2 metus. Tačiau tai priklauso nuo susitarimo su investuotojais, strategijos įgyvendinimo, gaunamų pajamų ir kitų veiksnių, todėl kantrybė ir atkaklumas taip pat turėtų tapti neatsiejama kasdienio darbo dalimi.

Perspektyvos Lietuvoje

2017 m. Lietuvos startuolių asociacijos atlikta apklausa rodo, kad startuolius mūsų šalyje kuria vis brandesni žmonės – didžiausia kūrėjų dalis yra 30–40 metų amžiaus. Tai rodo, kad kurti startuolį ryžtasi daugiau patirties, žinių ir pažinčių turintys žmonės. Nors tyrimas ir atspindi antroje straipsnio dalyje išvardytas sėkmės formulės sudedamąsias dalis, nedera pamiršti, kad didelę įtaką startuolių kūrimuisi turi ir gimtoji šalis.

„Valstybės dydis iš principo negali sumažinti sėkmės istorijų siekio. Pasaulyje šiuo metu skaičiuojamas 261 vienaragis, iš kurių beveik pusė yra kilę iš JAV (121), tuomet rikiuojasi Kinija (76), Jungtinė Karalystė (15). Vienaragių, nors ir po vieną, turi ir mažos ekonomikos šalys, tokios kaip Estija, Malta, Liuksemburgas. Tai rodo, kad daug kas priklauso ir nuo šalyje esančių startuolių ekosistemos. Valstybė turėtų užtikrinti sąlygas tokiai infrastruktūrai plėtotis ir stiprinti konkurencingumą“, – sako portalo „BZN start“ įkūrėja.

Šiuolaikiniame pasaulyje startuoliai jau nėra jaunų kūrėjų žaidimai. Vieno startuolio sėkmė, išaugimas iki vienaragio gali pakeisti visos valstybės įvaizdį pasaulyje, tapti naujų investicijų ir išaugusio dėmesio priežastimi. Kad turėtume išpurentą dirvą jiems augti, reikia dirbti su atsirandančiomis naujausiomis technologijomis ir kuo greičiau jas pritraukti su pačia palankiausia teisine reguliavimo aplinka. Tai dar vienas uždavinys valstybei.

„Lietuva tikrai yra puiki terpė startuoliams ir neabejoju, kad vienaragio sėkmės atvejis mūsų šalyje yra tik laiko klausimas“, – optimistiškai nuteikia Ž. Baubonienė.