Įtikėti vienu verslo modeliu, o naujų neišbandyti iš baimės gali būti rizikinga. Tinkamiausio verslo modelio paieškos skatina verslą nuolat eksperimentuoti, išbandyti naujas strategijas ir ieškoti galimybių. Ypač kai šiandieninė aplinka tapo tokia neapibrėžta: tai, kas prieš pandemiją buvo įprasta ar privalu, dabar galėjo tapti visiškai neaktualu. Net jei sekasi augti, negali žinoti savo ribų ir potencialo, jei nebandai jų praplėsti. Visgi kada reikėtų susimąstyti, kad atėjo laikas peržiūrėti ir keisti verslo modelį bei kokie ženklai tai sufleruoja, komentuoja rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laurs.

Problemos šaknys

Akivaizdu, kad verslo modelio keitimas startuoliui yra didesnis pokytis, kuriam įgyvendinti gali prireikti daugiau drąsos. Verslo modelis surūšiuoja informaciją apie produktą ar paslaugą, klientus ir procesus, taip pat gali palengvinti verslo valdymą. Jis racionalizuoja, kaip verslas kuria, teikia ir suranda vertę. Tad kada verta susimąstyti apie verslo modelio keitimą?

I. Laurs teigia, kad startuolių problemos dažnai išryškėja, kai verslo modelis veikia tik iš dalies: „Kai kažką parduodi ir niekas neperka, startuoliai supranta, kad reikia keistis iš pagrindų, todėl pasiryžta keisti verslo modelį ar permąstyti procesus. Tikrieji spąstai yra tada, kai pardavimai ar augimas vyksta bent minimaliai. Tai suteikia vilties ir motyvacijos dirbti toliau, bet labai lengva paskęsti tokiame pusiau vykusiame versle.“

Ekspertas pabrėžia, kad didžioji dalis startuolių pastebi problemų požymius, bet nesiima veiksmų, kol tampa per vėlu. „Taip nutinka, nes žmonės yra statiškos būtybės ne tik versle. Psichologiškai ir morališkai labai sunku sau pripažinti, kad mano pirmoji idėja neveikia ir reikia ją keisti. Tai yra žingsniai, kuriems reikia drąsos“, – komentuoja I. Laurs. Pasak verslininko, tenka dažnai pastebėti tokią tendenciją: kol startuolio sąskaitoje yra investuotojo pinigų, tol neprisiverčiama daryti nenorimų, nepatogių ar nekomfortiškų žingsnių.

Ką reikėtų įvertinti?

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad, prieš inicijuodami pokyčius, startuoliai turi būti tikri, jog surinko reikiamą informaciją ir duomenis. Analizei gali padėti šie pagrindiniai aspektai: pirmasis aspektas yra prekės reikalingumo įvertinimas, antrasis aspektas – investicijos pelningumas. Ar žmogaus pritraukimas prie savo parduotuvės ar paslaugos bent jau atsiperka? Eksperto teigimu, tai yra esminiai vertinimo kriterijai, kuriuos galima taikyti įvairiems verslams, nes jie padeda formalizuoti skirtingus verslo modelius. Jie taip pat leidžia paprastai ir suprantamai išsigryninti, kaip išties sekasi verslui.

Dar vienas svarbus žingsnis – verslo procesuose kruopščiai matuoti įvairius rodiklius ir lyginti informaciją, ypatingą dėmesį tam turėtų sutelkti e. prekybos verslai. „Sukūrus elektroninę parduotuvę, reikia stebėti ir paklausą, ir augimą. Jei į mano svetainę atėję 100 žmonių nieko neperka, tai labai aiškus signalas. Jeigu perka, tada svarbu įsivertinti, kiek man kainavo vartotoją atsivesti į savo parduotuvę“, – išskiria I. Laurs. Verslininkas taip pat siūlo įvertinti kuo daugiau skirtingų kanalų, per kuriuos ateina vartotojai, pavyzdžiui, testuoti reklamą įvairiose socialinių tinklų platformose.

Galima išorinė pagalba

Reikėtų pastebėti, kad verslo vystymo procese startuolis nėra visiškai vienas. Investuotojai gali suteikti ne tik piniginę pagalbą, bet ir duoti patarimų inicijuojant pokyčius. „Yra savotiška taisyklė, kad iš investuotojo startuoliai gauna ne tik pinigų, bet ir kitą dalį – pagalbą. Labai dažnai startuolis būna jaunas ir nepatyręs, bet turi daug energijos ir motyvacijos. Pavyzdžiui, startuolio komanda puikiai supranta socialinius tinklus, bet neišmano apie finansų strategiją, todėl labai padeda išorinė pagalba iš profesionalo, kuris turi daugiau patirties“, – dalinasi „Nextury Ventures“ įkūrėjas. Toks derinys, anot eksperto, puikiai veikia, nes yra išnaudojamas maksimalus startuolio pranašumas, pavyzdžiui, motyvacija ar naujos srities bei produkto atradimas, o pats startuolis gauna būtiną informaciją keičiant strategiją, verslo modelį ir ne tik. I. Laurs įsitikinęs, kad patarimai iš išorės dažnai leidžia susidaryti perspektyvą ir įvertinti verslo modelio efektyvumą, o gavus reikalingą informaciją – ryžtis pokyčiams.