Elektroninės komercijos specialistai atskleidžia, jog tikslinga ir nedidelio biudžeto reklama socialiniuose tinkluose gali tapti pagrindiniu pirkėjų srauto šaltiniu į verslo internetinę parduotuvę. Tokia efektyvios reklamos sėkmės istorija džiaugiasi ir vienas iš „Internete karantino nėra“ iniciatyvos dalyvių.

„Komunikacija sąlyginai nebrangiuose ir techniškai nesudėtingai aktyvuojamuose reklamos kanaluose – „Google“ reklamos tinkle, „Facebook“, „LinkedIn“ socialiniuose tinkluose – dažnu atveju yra efektyviausi būdai nukreipti tikslinę pirkėjų auditoriją į e. parduotuvę“, – sako Povilas Goberis, VšĮ „Versli Lietuva“ pagalbos verslui iniciatyvos „Internete karantino nėra“ partneris ir e. komercijos įmonės „SetupAd“ bendraįkūrėjas.

Anot jo, vieni iš svarbiausių dalykų, kuriuos turėtų padaryti verslai, norint sėkmingai plėtoti pardavimus internete, yra namų darbai. Reikia pasitikrinti kokius komunikacijos kanalus naudoja jau egzistuojantys panašūs verslai bei įsivertinti savo tikslinį potencialų klientą. Įvertinti, koks tai žmogus ir kokiuose kanaluose būtų paprasčiausia, pigiausia bei lengviausia pradėti pirmąsias reklamos kampanijas.

Skaitmeninės komercijos sėkmei itin svarbu įvertinti reklamos efektyvumą. Tam reikalingas techninis e. parduotuvės paruošimas – vartotojų elgsenos stebėjimo įrankių įdiegimas, tikslų aprašymas ir stebėsena.

P. Goberis taip pat pažymi, jog nereikėtų pamiršti ir optimizuoti pačios svetainės. „Nors tai ir ilgalaikė strategija, tačiau investicijos į SEO visuomet atsipirks ilgalaikėje perspektyvoje. Organinis lankytojų srautas iš „Google“ paieškos yra nemokamas, o patys lankytojai yra kartu ir potencialūs klientai“, – pažymi P. Goberis.

Skaitmeninės komunikacijos „taip“ ir „ne“

E. komercijos specialistas teigia, jog idealaus biudžeto, kurį reikėtų skirti skaitmeninę komerciją pradedančiai internetinei parduotuvei, – nėra. Svarbiausia įsivertinti, kiek verslas tokiai reklamai gali skirti, kokia parduodamų prekių kaina ir ar jų pirkimas yra spontaniškas, ar ne. Tačiau net ir pradedantieji verslai, turintys ribotą biudžetą, neturėtų bijoti investuoti tiek į „Facebook“, „Google“ paieškos ar dinaminę banerinę reklamą. Tai svarbu tam, kad galėtų geriau suprasti, kuris kanalas pritraukia daugiausiai verslo tikslinės auditorijos.

Pagrindinė įvardinama klaida, kurią galima padaryti e. komercijoje, – netinkamas reklamos investicijų ir rezultatų vertinimas. Dėl to skaitmeninei reklamai skiriami biudžetai gali būti naudojami neefektyviai ir neduoti norimų rezultatų.

„Kiekviena reklamos kampanija turi būti įvertinama ir suteikti naujų naudingų žinių bei įžvalgų būsimų kampanijų planavimui ir biudžetų paskirstymui“, – pažymi P. Goberis.

Pagalba pranoko lūkesčius

Iniciatyvoje „Internete karantino nėra“ „SetupAd“ dalyvavo kaip partneriai. Karantino metu jie padėjo smulkaus ir vidutinio verslo bendrovėms reklamuoti įvairiausias prekes: nuo aprangos ar kosmetikos iki kanapių aliejų ar net saunų. Tačiau pagalba verslui neapsiribojo tik reklamomis, P. Goberis taip pat konsultavo elektroninę komerciją pradedančius ir jau vykdančius verslus.

„Ne vien tik reklamą planavome, tačiau ėmėmės ir bazinių dalykų – audito klientų svetainėse, daugeliu atvejų vien tam, kad galėtume kartu su klientu įsivertinti reklamos ir investicijų efektyvumą. Rezultatas – didžioji dalis patenkintų klientų, išaugę pardavimai jų elektroninėse parduotuvėse, pažangesnių įrankių svetainėse atsiradimas“, – vardija P. Goberis.

Sėkmingų bendradarbiavimo tikslų pavyko pasiekti ir „SetupAd“ konsultuotai įmonei – UAB „Ometa“. Jos direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranskevičius teigė, jog iš pradžių buvo nusiteikęs skeptiškai, tačiau paleidus reklamą rezultatai pranoko visus lūkesčius.

„Kampanijos metu gavome profesionalias konsultacijas, rekomendacijas, pasiūlymus kaip geriau pritraukti dėmesį, ką pakoreguoti svetainėje, į ką atkreipti dėmesį ataskaitose, kaip išplėsti stebėjimo galimybes ir t.t. Gaudavau labai išsamias ir reguliarias ataskaitas. Reklama atsipirko su kaupu, tiek padidinus pardavimus, tiek žinių prasme, gaunant suprantamus palyginimus, aiškią statistiką, vartotojų elgsenos modelius“, – teigia A. Pranskevičius.

Šaltinis: www.verslilietuva.lt