Prieš porą savaičių Lietuvos startuolių bendruomenės atstovai turėjo puikią progą šiek tiek patapšnoti sau patiems per pečius. Žurnalas „Forbes“ įvardijo Lietuvą viena iš penkių geriausių vietų startuoliams visoje Europoje. „Forbes“ pavadino Lietuvą viena inovatyviausių ir toliausiai technologijų srityje pažengusių šalių Senajame žemyne bei paminėjo tokius jau išaugusius startuolius kaip „GetJar“ ir „Pixelmator“, taip pat sparčiai augančius „TrackDuck“ ir „Planner 5D“. Tai vardai, kurie jau dabar garsiai praneša apie Lietuvos startuolių ekosistemą. Tačiau jiems įkandin ateina ir nauja Lietuvos startuolių karta. Kas jie? Kokių naujų, perspektyvių projektų atsirado per pastaruosius metus? Šiame tekste paminėsime penkis startuolius, į kuriuos tikrai reikėtų atkreipti dėmesį.

„AirThemes“

„AirThemes“ – tai mobilioji programėlė, leidžianti vartotojams pasikeisti standartinę išmaniojo telefono „Android“ aplinką į pasirinktą teminę. Pirmuoju startuolio partneriu tapo žaidimas „Cut the Rope“. Sėkminga partnerystė leido pradėti derybas su kitomis įmonėmis.

Startuolis veiklą pradėjo tik praėjusių metų pabaigoje, bet vos per vieną veiklos pusmetį jau sugebėjo pasiekti puikių rezultatų. Projektas labai greitai sulaukė susidomėjimo iš Silicio slėnio, o augimo tempai leidžia manyti, kad pasaulinės „AirThemes“ ambicijos tikrai gali išsipildyti.

„AirThemes“ gali pasidžiaugti ir tvirtu užnugariu. Pirmasis startuoliu patikėjo ir 180 tūkst. eurų investavo „Nextury Ventures“ – fondas, garsėjantis savo išrankumu ir kruopščia savo galimų partnerių atranka. Be jokios abejonės, tai tik pati „AirThemes“ kelio į sėkmę pradžia. Iki jos dar laukia ilgas ir sunkus kelias. Tačiau pradžia labai įkvepianti. Taip anksti ir taip garsiai apie save, ko gero, nebuvo pranešęs dar nė vienas lietuviškas startuolis.

„Hello Hungry“

Be jokios abejonės, tai vienas originalesnių Lietuvos startuolių. „Hello Hungry“ kuria sveikus maisto produktus biurų darbuotojams. Pirmasis startuolio sukurtas gaminys – gėrimas, kuris ne tik numalšina alkį, bet ir sudėtyje turi papildų, gerinančių regą, širdies bei smegenų veiklą. Gėrimas ne tik maitina, bet ir sprendžia sveikatos problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria nuolatos biure sėdintys darbuotojai.

Produkto kūrėjai Adomas Pranevičius, Lukas Borisovas ir Vytautas Savickas save pristato kaip darboholikus, kuriems paprasčiausiai atsibodo biure per pietus kimšti šlamštmaistį. Per dešimt darbo mėnesių jiems galiausiai pavyko surasti tinkamą formulę ir iš grikių, vaisių bei daržovių sukurti gėrimą, kurio vienoje porcijoje slypi žmogui reikalinga maistinių medžiagų norma.

„Hello Hungry“ idėja pirmoji patikėjo bendrovė „Practica Capital“. Šiemet į šį startuolį ji investavo 120 tūkst. eurų. Šiuo metu naujojo gėrimo jau galima įsigyti per „Indie GoGo“ platformą, o jo kūrėjai kuria planus, kaip praplėsti asortimentą ir pakeisti nelaimingų biuro darbuotojų kasdienius įpročius.

„NanoAvionics“

Dar ne taip seniai iš žmogaus, optimistiškai išreiškusio viltį, kad Lietuva labai greitai taps kosmine valstybe, dauguma būtų tik pasijuokę. Šiandien galime drąsiai juoktis iš skeptikų. Lietuva jau yra kosminė valstybė. „LituanicaSAT-1“ paleidimas tai jau parodė. O mažųjų palydovų atsiradimas ir įsivyravimas tą Lietuvos statusą turėtų tik dar stipriau įtvirtinti. Šiame kilniame žygyje į kosmoso užkariavimą Lietuvą į priekį veda startuolis „NanoAvionics“, kuriantis vadinamuosius mažuosius palydovus.

Mažųjų palydovų atėjimas turėtų demokratizuoti kosmosą. Iki šiol tai buvo uždaras 7–10 žaidėjų klubas, bet palydovai po truputį tampa pasauline rinka. Iš esmės skiriasi pati mažųjų ir didžiųjų palydovų gamybos filosofija. Mažuosiuose palydovuose dažniausiai naudojamos standartinės plačiai prieinamos elektronikos ir mechanikos sistemos, todėl į kosmoso užkariavimą ir gali įsitraukti netgi mažosios šalys.

Mažieji palydovai jau pritaikomi tiek komercinėms, tiek mokslinėms misijoms, o „NanoAvionics“, savo ruožtu, aktyviai ruošiasi „LituanicaSAT-2“ misijai 2016 m. bei pirmųjų savo produktų pristatymui rinkai. Startuolis jau turi ir tvirtą užnugarį – šiemet 200 tūkst. eurų į jį investavo „Practica Capital“.

„Ekspertas.lt“

Dar vienas „Nextury Ventures“ globojamas startuolis. „Ekspertas.lt“ – tai platforma, kuri į virtualią bendruomenę suburia įvairių sričių specialistus, teikiančius konsultacijas nuotoliniu būdu. Startuolis suteikia galimybę vartotojams lengvai ir patogiai konsultuotis su skirtingų sričių profesionalais: nuo šeimos gydytojų iki teisininkų, rinkodaros, komunikacijos, švietimo ir kitų sričių žinovų.

Kol kas „Ekspertas.lt“ dar nežengė už Lietuvos ribų ir bando įsitvirtinti vietinėje rinkoje. Vis dėlto startuolio kūrėjams ambicijų netrūksta. Jie tiki, kad platforma gali tapti ir pasauliniu projektu. Kai praėjusį rugsėjį į startuolį investavo „Nextury Ventures“, vienas iš fondo įkūrėjų Ilja Laursas išreiškė planus su partneriais per ateinančius metus investuoti į startuolį „Ekspertas.lt“ 1 mln. litų. Taigi pasitikėjimo netrūksta nei platformos kūrėjams, nei investuotojams. Tik laikas parodys, kokių rezultatų startuolis pasieks iš tikrųjų.

„Plag**“

Šio socialinio tinklo istorija maloni ir įkvepianti net dėl dviejų aspektų. Visų pirma smagu, kai gerai sekasi Lietuvoje sukurtiems produktams. Kartu malonu ir įsitikinti, kad Lietuva tampa traukos centru talentingiems žmonėms iš užsienio. „Plag**“ sukurtas Lietuvoje, bet jo kūrėjai atvyko iš Rusijos. Panašiai kaip ir „Planner 5D“ atveju, už tai galime būti dėkingi „Game Insight“ valdybos pirmininkui ir „IMI.vc Advisors“ vadovui Igoriui Macaniukui. Būtent jis iš pradžių perkėlė į Vilnių įmonę „Game Insight“, o vėliau dar pakvietė čia atvykti ir būrį pažįstamų jaunų verslininkų.

„Plag**“ dienos šviesą išvydo tik pernai, bet labai greitai sulaukė daug dėmesio ir pripažinimo. Pavyzdžiui, „Versli Lietuva“ savo startuolių apdovanojimuose „Plag**“ įteikė geriausio debiutanto prizą, o apie programėlę parašė net keli šimtai žiniasklaidos priemonių.

Startuolis tiek triukšmo sukėlė dėl savo įdomios koncepcijos. „Plag**“ koncentruojasi į tai, kas vadinama virusiniu turiniu. Užuot tiesiog nuolatos matę pranešimus iš savo draugų, šiame socialiniame tinkle žmonės visų pirma susitelkia į pačią žinią, t. y. mintį, vaizdo įrašą ar nuotrauką. Žinia iš pradžių paskleidžiama arčiausiai esantiems žmonėms. Šie ją tada arba skleidžia toliau lyg kokį virusą, arba nugesina. Socialinio tinklo didžiausias išskirtinumas tas, kad niekas čia neturi jokių draugų ar sekėjų. Yra tik žinia, o jūs esate populiarūs tiek, kiek populiari jūsų žinia. Tai naujas ir šviežias požiūris į socialinių tinklų fenomeną, kuris jau padėjo „Plag**“ pritraukti keliasdešimt tūkstančių vartotojų.