Vos prieš mėnesį sostinės Žvėryno mikrorajone vilniečių Arno Razgūno, Arno Urbanavičiaus ir Mindaugo Karpaus atidarytas ypatingos kavos baras „Espresinė“ karantino metu buvo uždarytas, tačiau šeimininkai laukdami, kol vėl galės atnaujinti veiklą, pasiūlė internetinę prekybą šviežiai skrudintomis kavos pupelėmis.

Studijas išmainė į aistra virtusį darbą

Pirmasis pastovus ilgalaikis darbas vilniečiui Arnui Razgūnui (32) buvo kavinėje „Coffee Inn“ (dabar „Caffeine“), nuo kurio ir prasidėjo jo kavos kelionė, o gal net labiau kelionė į kavą. Jam, su pagyrimu baigusiam Mykolo Biržiškos gimnaziją Vilniuje, puikiai sekėsi ir Vilniaus universitete, kur metus studijavo taikomąją fiziką ir dar beveik ketverius – literatūrą Filologijos fakultete, tačiau mokslų nebaigė.

„Darbui neturėjau daug reikalavimų, nes buvau ką tik pradėjęs studijuoti, reikėjo kažkaip susimokėti nuomą ir „Coffee Inn“ buvo pirmasis pakvietęs į pokalbį, – apie darbo ir studijų derinimą pasakoja pašnekovas ir priduria, kad ilgai neužtruko, kol perprato darbo pobūdį. – Kava tapo daugiau nei darbo objektu, ji tapo tuo mišku, į kurį pasileidi gilyn, o medžių tik daugiau ir daugiau, ir jie visi vienas už kitą gražesni.“ 

Susibūrė buvę kavos bičiuliai

Tačiau kava nebuvo vienintelė A. Razgūno aistra. Jis sako, kad kiekvieną kartą, kai šis darbas tapdavo kliūtimi, iš jo išeidavo. „Iš „kavos darbų“ esu išėjęs iš viso keturis kartus. Tačiau veiklos, susijusios su kavos gamyba, idėja visuomet sklandė ore – kartais arčiau, kartais toliau. „Espresinė“ pasirodė tokiu metu, kai tiesiog negalėjau šiam pasikartojančiam gyvenimo faktui vėl pasakyti „ne“. Mano buvę kavos bičiuliai ir artimi draugai – „Kavos broliai“, su kuriais kartu ne vieną tūkstantį espreso esame išspaudę, jau porą metų užsiėmė kavos skrudinimu ir tiekimu. Taigi mintis apie kavinę sklandė jų galvose ir galiausiai pajuokaudami „Ar išbėgsi į aikštelę?“ jie apie tai užsiminė ir man. Jaučiau, kad pasiūlymą gavau jau visiškai prisirpusioje naujo verslo stadijoje ir neabejodamas sutikau: „Darom!“ – savo greitą apsisprendimą prisimena pašnekovas ir priduria, kad, ko gero, vienintelė kliūtis bendrai svajonei buvo pinigai, svarstymai, kiek jų prireiks nuosavai veiklai, ir skeptiškas šeimos nusiteikimas, sužinojus apie būsimą projektą. Tik vaikinas žengė pirmyn, juk skeptiškai buvo vertinamas ir tuomet, kai metė universitetą.

Atsidarė mėnesį prieš karantiną

Nors verslo kol kas dar nėra, nes tik atsidarius prasidėjo karantinas, A. Razgūnas atviras, kad nuo svajonės iki patalpų raktų kelias buvo labai trumpas. „Gal tiesiog patikėjome vienas kitu ir ta idėja, o gal ir palankiai sukrito kiti dalykai: įsikūrėme naujame pastate Žvėryne, kurio savininkai, turbūt geranoriškai norėdami puoselėti savo naują vietą, maloniai mus priėmė ir pagelbėjo sukurdami geras sąlygas“.

Save vadinantys kavos pasaulio senbūviais ir profesionalais, „Espresinės“ kūrėjai netruko užsisakyti, susivežti ir susirinkti visą būtiną kavos baro įrangą bei priedus. „Turbūt visi, užsiimantys savo verslu, gali tą patį pasakyti: kai darai sau, tai kažkaip kitaip vis tiek“, – teigia vienas iš bendraįkūrėjų.

Deja, kol kas galimybių kažką veikti, be kavos tiekimo į namus, nėra. Didžiausias iššūkis bus, jei tai užsitęs labai ilgai, nes realiai neturėsime veiklos ir jokių pajamų“, – svarsto pašnekovas ir viliasi, kad ateityje visgi pavyks tobulinti savo profesinius įgūdžius ir tapti rimtais šio konkurencingo, nuožmaus, korporacinio verslo žaidėjais. Apskritai džiugina tai, kad patys sau susikūrė vietą, kurioje norisi dirbti.

Savininkai ir darbuotojai

„Espresinės“ įkūrėjai yra ir verslo savininkai, ir darbuotojai, tad, kaip pripažįsta, tenka būti atsakingiems už visą biurokratiją ir verslo sėkmę, o kartu ir sparčiai suktis ruošiant kavą. „Save įvardiname kaip ypatingos kavos barą. Manau, ši pusė ir yra įdomiausia – intelektualinis ir kultūrinis kavos pažinimas bei socialinis darbo su žmonėmis aspektas. Neįtikėtina iš tiesų, kiek savęs ir kitų pažinimo bei supratimo slypi, atrodytų, paprastame ir nelabai vertinamame baristos ar barmeno darbe“, – mintimis dalijasi A. Razgūnas.

Pašnekovas taip pat vardija, kad, be visų verslo reikalų, tenka aktyviai rūpintis ir investuoti laiko bei jėgų sklaidai apie savo veiklą socialiniuose interneto tinkluose, kurie, jo nuomone, labai padeda šiais laikais. „Reikia ta galimybe pasinaudoti, kol žmonės patys ims porinti apie tą mažą kavinukę ant kampo Žvėryne prie upės, kurioje ne vien skaniai kavą ruošia, bet dar maloniai pakalbina ir skoningą vinilinę plokštelę groja“, – svajoja kavos žinovas.

 Dėl įdėtų investicijų „Espresinės“ savininkai nesuka galvos ir sako, kad skambės galbūt naiviai, bet susipirko visą įrangą lyg sau: „Jeigu ir nepasiseks, ypač dabar, tai bent jau namie turėsim“. O verslo nesklandumais jie vadina tik viena: „Visos klaidos nublanksta prieš asmeninius nesutarimus komandoje. Jei tarpusavyje dalykai veikia, visa kita irgi veiks“.

Pradedantiesiems „Espresinės“ sumanytojai linki: „Jei jaučiate laimę, tikrai sekite paskui!“