Pastarieji keleri metai tapo tikru džiaugsmu drąsiems, idėjų nestokojantiems ir ypač informacines technologijas gerai išmanantiems žmonėms. Jiems galimybių atvėrė iš Vakarų atsiritusi „startupų“ arba, kitaip sakant, startuolių kultūra. Tiesa, jeigu JAV ar, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jau buvo susiklosčiusios tokios veiklos tradicijos, tai mūsų šalyje teko viską kurti nuo nulio.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia ne viena skėtinė organizacija, kuri suburia perspektyviausių programėlių kūrėjus ir jiems padeda siekti savo svajonių. Ir nors startuoliai jau nebėra vieni mūšio lauke, jiems dažnai pritrūksta elementariausių žinių, pavyzdžiui, kaip susirasti gerą programuotoją, kurio darbas dažnai projektui tampa svarbiausia sudedamąja dalimi ir lemia sėkmę arba priverčia nusivilti. Tad „BZN start“, norėdamas padėti išvengti klaidų šioje srityje, paprašė gerai tuos dalykus išmanančių žmonių pakomentuoti ir patarti.

Tomas Martūnas (nuotr. žemiau), UAB „AppCamp“ generalinis direktorius

Pasak „AppCamp“ vadovo, startuoliai, norintys susirasti tinkamą programuotoją savo projektui įgyvendinti, pirmiausia turėtų susimąstyti apie visus stambiausius Lietuvoje vykstančius renginius, į kuriuos susirenka tos srities grietinėlė.

„Siūlyčiau nedvejoti ir dalyvauti tokiuose renginiuose kaip „AppCamp“ , „Silicon Valley Comes to the Baltics“ ar įvairiuose programuotojų (angl. hackathon) susibūrimuose“, – vardijo pašnekovas.

Vis dėlto, anot jo, prieš pradedant programuotojo paiešką pirmiausia būtina nuspręsti, kokio specialisto startuoliui reikia: patyrusio ar pradedančiojo.

„Pirmųjų paieškai labai tinka socialinis tinklas „LinkedIn“. Ten nesunkiai galima prisistatyti ir pabandyti įtikinti, kad vienas ar kitas projektas yra vertas dėmesio. Na, o jei aukščiausios klasės profesionalo nereikia, tuomet verta važiuoti į universitetus. Ten yra daug jaunų ir ambicingų žmonių, kurie turi minimalų reikiamą programavimo žinių bagažą ir prie projekto įgyvendinimo sutiktų galbūt prisijungti net be piniginio atlygio, tik vedami šviesios perspektyvos“, – aiškino T. Martūnas.

Paklausus, kiek startuoliai turėtų numatyti skirti pinigų programuotojo darbui, pašnekovas tvirtino, kad dauguma naujų projektų prasideda nuo FFF (angl. family, friends ir fools) finansavimo. Tokiu atveju visi komandos nariai dirba be atlygio ir tiesiog atlieka savo srities darbus. O jei jau reikia pritraukti aukštos klasės profesionalą, tuomet verta siūlyti tam žmogui ne tik pinigus, bet ir galimybę tapti projekto dalininku. „Profesionalai turi gerai apmokamus darbus ir jie savo stabilumą iškeistų nebent į labai šviesaus rytojaus perspektyvą“, – sakė „AppCamp“ generalinis direktorius.

Pašnekovas taip pat įspėjo, kad norintieji samdyti specialistus ne Lietuvoje turėtų pagalvoti apie išsamų reikalavimų ir darbų vykdymo aprašą. „Atstumas, skirtingos kalbos tokiais atvejais tampa papildoma rizika ir prielaida atsirasti klaidoms, kurios gali nulemti projekto žlugimą. Manau, kad prieš pradedant dirbti su tais žmonėmis, būtina bent vieną kartą susitikti ir pasikalbėti su jais akis į akį“, – tikino jis.

Tiesa, Tomas Martūnas pastebėjo ir tai, kad programuotojų paklausa viršija pasiūlą visoje Europoje, ne tik Lietuvoje, todėl jų darbų kainos beveik visur yra gana didelės.

Rokas Tamošiūnas (nuotr. dešinėje), naujų verslų akceleratoriaus „Startup Highway“ vykdomasis direktorius

Šio pašnekovo teigimu, programuotojų paieška yra klasikinis iššūkis, su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria dauguma su technologijomis bent kiek susijusių startuolių. Ir nors ji labai seniai kankina naujų verslo projektų kūrėjus, vieno tobulo sprendimo šiuo atveju nėra.

„Programuotojų, kaip ir kitų specialistų, galima ieškoti dviem būdais: tradiciniu ir netradiciniu. Pirmasis – tai darbo skelbimai ir bendradarbiavimas su vadinamaisiais galvų medžiotojais. Mano nuomone, daug veiksmingiau ir naudingiau būtų pasinaudoti būtent jų paslaugomis, nes paprastas darbo skelbimas pritrauks būrį žmonių, dėl kurių kvalifikacijos kils nemažai abejonių, o įdarbinimo specialistai padaro reikiamą patikrinimą ir atsiunčia duomenis apie tinkamiausius kandidatus“, – sakė R. Tamošiūnas.

Anot jo, vis dėlto startuoliams geriausia būtų išnaudoti ne tik tradicinius, bet ir neįprastus darbuotojų paieškos būdus, pavyzdžiui, sukurti išradingą laisvos darbo vietos aprašymą, įdomiai jį apipavidalinti ir paskelbti ten, kur žmonės galėtų juo dalytis socialiniuose tinkluose.

„Gero programuotojo paieška turi savo specifiką – į kuo daugiau durų pasibelsi, tuo didesnė tikimybė, kad už kurių nors sutiksi tą, kurio ir reikėjo“, – tikino R. Tamošiūnas.

Jis, kaip ir T. Martūnas, atkreipė dėmesį į Lietuvoje vykstančius renginius, į kuriuos susirenka startuoliai ir su jais dirbantys specialistai. „Patarčiau gerai pasiruošti ir nuvažiavus į renginį tinkamai prisistatyti, papasakoti, ką nori padaryti ir pabandyti sudominti savo planais žmones, kurie galbūt sutiks arba žinos kitus, galinčius ir norinčius prisijungti prie projekto vystymo“, – paaiškino pašnekovas ir pridūrė, kad svarbiausi tokio pobūdžio renginiai vyksta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

R. Tamošiūnas taip pat pabrėžė, kad patikimo žmogaus rekomenduoti specialistai yra visada geriau nei per agentūras surasti darbuotojai. Pirmiausia, anot jo, reikia gerai ištyrinėti savo aplinką ir imtis ieškoti kur nors toli tik tada, kai išsiaiškini, jog tarp draugų ar giminaičių neturi reikiamą specializaciją turinčio ar galinčio patarti žmogaus.

Be to, pašnekovas pasidžiaugė, kad Lietuvoje vis rečiau pasitaiko atvejų, kai projekto iniciatorius nori viską padaryti savo rankomis. „Manau, kad šios tendencijos nykimas yra geras ženklas. Tai reiškia, kad pradedame orientuotis į kokybę. Juk negali žmogus būti daugybės skirtingų sričių specialistas. O nuo techninio darbo ypač turėtų atsiriboti projekto vadovas. Jis daugiau naudos atneštų visą dėmesį skirdamas administravimui ir strategijai kurti bei įgyvendinti“, – samprotavo „Startup Highway“ vykdomasis direktorius.

Tiesa, jis nepanoro nurodyti, kiek startuoliai turėtų numatyti geram programuotojui samdyti. Anot pašnekovo, kad ir kokią sumą jis įvardytų, geriausiesiems ji atrodys per maža, o kitiems neadekvačiai didelė.

„Atvirai pasakius, pinigai startuolių pasaulyje – dar ne viskas. Dažnai daug labiau motyvuojančiu veiksniu tampa naujo verslo akcijų dalis“, – konstatavo ekspertas.

Paklausus, ar visi startuoliai turėtų daug investuoti į gerus programuotojus, R. Tamošiūnas tvirtino, kad tai priklauso nuo projekto sudėtingumo ir paskirties. Pavyzdžiui, jei tai nesudėtingas el. komercijos projektas, tuomet užteks ir vidutinio lygio programuotojo. Bet jeigu startuolio pagrindas – technologinė naujovė, tokiu atveju teisingas ir kokybiškas programavimas tampa itin svarbus, o jį atliekantys žmonės turėtų būti tik patys geriausi programuotojai.

„Gaila, bet pastarųjų Lietuvoje trūksta. Ir tai tampa vis didesnė problema. Jeigu nebus imtasi kokių nors aktyvių veiksmų šiai problemai spręsti, tai ir po dešimt metų startuoliai spręs tą pačią programuotojų suradimo problemą“, – išvadą padarė „StartupHighway“ vadovas.