Prastas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Keistas tas startuolis, kuris nesiekia pritraukti investicijų. Investicija – tai ne tik galimybė judėti pirmyn, bet ir savotiškas pripažinimas, ženklas, kad tavimi tiki tie, kas versle jau daug pasiekė ir žino, kaip pasiekti dar daugiau. Tačiau kaip investuotojai atranda sau tinkamus startuolius? Ko jie ieško, ką nori išgirsti? Rizikos kapitalo įmonės „Practica Capital“ partneris Donatas Keras sutiko praverti duris ir įsileisti mus į investuotojų pasaulį.

Kiekvienas startuolis – nauja istorija

Startuolis, svajojantis apie investiciją, visų pirma turi būti pastebėtas. Tačiau kaip? Juk tokių startuolių apstu. „Būna labai įvairiai: startuoliai pastebimi skirtinguose renginiuose, spaudoje ar kitaip, be to, fondai yra aktyvūs ir įvairiausiais būdais ieško potencialių bei įdomių investicijų. Iš esmės didelę mano darbo dalį ir sudaro nuolatinis bendravimas su įmonėmis ir komandomis, kurioms reikia arba ateityje reikės investicijos. Mūsų atveju dažniausiai startuoliai kreipiasi tiesiogiai, būna rekomenduoti mūsų portfelio įmonių žmonių, mūsų partnerių, tokių kaip teisininkai, konsultantai, mentoriai. Nemažai įdomių įmonių ateina per mūsų regioninį bei tarptautinį partnerių angelų ir investicinių fondų pažinčių tinklą. Ne išimtis – nuolatinis darbas su startuolių duomenų bazėmis, tiek vietinėmis, tokiomis kaip „BZN start“ ar „Versli Lietuva“, tiek regioninėmis ar pasaulinėmis“, – dėsto D. Keras.

 

„Mums labai sunku būtų investuoti, jei: komanda nėra atsidavusi ir vienu metu vykdo kitus projektus; komandos patirtis bei žinios visai nesusiję su tuo, ką ji ruošiasi daryti; komanda nesupranta arba nėra įsigilinusi į konkurencinę aplinką“

D. Keras

 

Pasak jo, kiekvienas startuolis turi surasti savo kelią ir prisiminti, kad vieno kelio nėra. Tai, kas tiks vieniems, kitiems netiks visai. „Ar startuoliui reikia daug rodytis viešumoje taip paprastai atsakyti sunku – kai kuriais atvejais tai būtina, o kitais atvejais geriau išlikti šešėlyje ir tiesiogiai kreiptis į pasirinktus fondus. Pradedantiesiems ir plataus profilio startuoliams dalyvavimas bendruomenės renginiuose ir buvimas duomenų bazėse ar bent jau padoraus tinklalapio turėjimas yra labai svarbu, nes net išgirdus ar gavus rekomendaciją dažnai gilintis pradedama nuo informacijos paieškos internete“, – teigia „Practica Capital“ partneris.

Jis primena, kad investavimas – tai ne vien pinigų sumos suteikimas. Investavimo procesas ilgas, o prasideda jis dažniausiai nuo pokalbių, konsultacijų. „Būna labai skirtingų atvejų ir pokalbių. Daug laiko skiriu vien tam, kad susipažinčiau su įdomiomis komandomis. Kad pasidalyčiau patirtimi, pamatyčiau, kokia pažanga vyksta. Mielai skiriu laiko patarimams, jei tik galime būti naudingi arba turime reikiamų žinių. Dažnai suvedu su skirtingais specialistais ar investuotojais. Investavimo proceso pradžia ir pirmieji pokalbiai apie tai dažnai užmezgami pačios įmonės, kai jos atstovai turi aiškų apsisprendimą ieškoti partnerių investuotojų ir turi aiškias prielaidas bei suvokimą, kad papildomi pinigai bus naudingi. O tam, kad ryžtumės partnerystei, norisi matyti bent jau komandos branduolį, tam tikros stadijos produktą ir bent minimalų rinkos atsaką į tai. Aišku būna, kad pradedame bendrauti ir esant tik vienam žmogui su puikia idėja, bet tuomet dažnai investicinis procesas užtrunka ilgiau“, – pasakoja D. Keras.

Kas bendra tarp palydovų ir sveikų gėrimų?

Bendrovė „Practica Capital“ yra investavusi ir į „Hello Hungry“, ir į „Nano Avionics“. Skirtingesnių projektų, ko gero, ir būti negalėtų. Tačiau gal tarp jų (o tiksliau jų įkūrėjų) vis dėlto esama kažkas bendra? Ar yra koks nors savybių rinkinys, būdingas perspektyviems startuoliams? Pašnekovas teigia, kad bendrų dėmenų tikrai esama. „Kiekviena komanda ir verslas yra individualus, tačiau galime teigti, kad šiais atvejais komandos išties buvo atsidavusios ir visais veiksmais rodė savo pasiryžimą pasiekti verslo sėkmę savo sektoriuje. Kitas dalykas, vienijantis šias komandas, yra patirtis. Mums pradėjus pokalbius, ir vieni, ir kiti turėjo daug realios teorinės ir praktinės patirties bei sėkmių ar aiškių nesėkmių toje veikloje, kurią ir toliau norėjo tęsti. Kitas svarbus ir teigiamas dalykas – tai gan aiškiai įvardytos ir gerai apgalvotos savo verslo vizijos. Ne tik produkto, bet ir verslo. Tai yra labai svarbu“, – vardija investuotojas.

Startuolių pasaulyje vis atsiranda sričių, kurios itin masina investuotojus. Regis, pastaruoju metu tokia sritis buvo trimatis spausdinimas. 2015 m. lapkritį konferencijoje „Slush“ bendrovės „Unity“ įkūrėjas Davidas Helgasonas kalbėjo apie tai, kad šiuo metu investuotojai itin domisi virtualiosios realybės projektais. D. Keras sutinka su tuo, kad tikrai esama didelio dėmesio sulaukiančių sričių. „Tam yra labai daug skirtingų priežasčių, bet esmė ta, kad technologijos skatina vieną ar kitą verslo sritį imtis didelių pokyčių arba net sukurti naujus verslo sektorius. Tokie verslai, viskam sėkmingai susiklosčius, gali sukurti labai didelę vertę ir kartu grąžą investuotojams. Prie vis dar labai aktualių priskirčiau virtualiąją realybę, finansines technologijas, dronus ir skirtingą jų naudojimą bei programinę įrangą, skirtingas kosmoso programas, tiek „hard“, tiek „soft“. Kibernetinio saugumo sprendimai ir verslai taip pat aktualūs“, – aiškina pašnekovas.

Kas svarbiau: komanda ar idėja?

Daugumai ne kartą ir ne du teko girdėti, kad komanda yra taip pat svarbu, o gal net svarbiau už pačią idėją. Kas investuotojui per pirmuosius susitikimus gali tapti savotiška raudona vėliava, rodančia, kad komanda nėra pajėgi įgyvendinti savo ambicijas? „Čia galima pateikti keletą labai konkrečių detalių. Mums labai sunku būtų investuoti, jei: komanda nėra atsidavusi ir vienu metu vykdo kitus projektus; komandos patirtis bei žinios visai nesusiję su tuo, ką ji ruošiasi daryti; komanda nesupranta arba nėra įsigilinusi į konkurencinę aplinką; komanda neturi realybės jausmo dėl terminų, biudžetų, personalo samdymo ir kitų kasdienių verslo dalykų; komandos branduolys neturi bendros veiklos patirties“, – labai konkrečiai vardija investuotojas.

Matėme ne vieną atvejį, kai labai perspektyvus sportininkas per anksti pasijunta viską pasiekęs, suserga žvaigždžių liga ir taip sužlugdo savo karjerą. Deja, panašių istorijų pasitaiko ir startuolių pasaulyje. „Gal ne visai taip, bet dažnai tenka susidurti su per dideliu pasitikėjimu ir per mažu noru mokytis bei tobulėti. Kai kurios įmonės ateities galimus rezultatus priima kaip jau kone įvykusį faktą, o tai labai apsunkina bendravimą“, – teigia D. Keras.