Ko gero, neklystu sakydama, kad 2013-ieji prisimenami kaip verslui palankūs metai: pasižymėję ne tik verslumą skatinančių konferencijų ir seminarų gausa, nemenkomis rizikos kapitalo fondų jauniesiems verslininkams (vadinamiesiems „startupams“) skiriamomis sumomis, bet ir aukštais verslumo šalyje lygį iliustruojančiais įvairiausių tyrimų rezultatais. „O ką gi jaunam verslininkui atneš 2014 metai?“ – klausiu kompanijos „GetJar“ įkūrėjo Iljos Laurso.

„Startuoliai“ Lietuvoje

„Pirmiausia man norisi pasidžiaugti, kad Lietuvoje įsitvirtina tokia globali sritis kaip „startuoliai“. Jeigu lygintume situaciją prieš penkerius metus, kai dauguma studentų (90 proc.), paklaustų apie ateitį, tvirtindavo savo gyvenimą, darbą ir karjerą norintys sieti su tokiomis kompanijomis kaip „Microsoft“ ar „Nokia“, ir dabar, kai beveik pusė per universitetuose vykstančius susitikimus ar paskaitas apklaustų studentų nori išbandyti save versle, matytume didžiulį pokytį. Sutikite, 40 proc. per penkerius metus yra didelis žingsnis“, – gerėjančia situacija džiaugiasi I. Laursas.

„Tai puikus postūmis. Stebint tokias šalis kaip Estija, Suomija, Vengrija ar Vokietija akivaizdu, kad „startuolių“ judėjimas dėl didelio naujųjų technologijų, koncepcijų ir idėjų poreikio yra labai rimta alternatyva karjerai kitam asmeniui priklausančioje įmonėje“, – aiškina verslininkas.

„Tai įvertinęs galiu sakyti, kad principinis lūžis yra įvykęs, tai rodo ir tokio žurnalo kaip „BZN Start“ egzistavimas. Tendencija, kad žmonės vis dažniau susimąsto apie savo gyvenimo ir karjeros galimybes užsiimant verslu, vis labiau domisi „startupais“, tampa vis ryškesnė ir 2014 metais tik stiprės“, – įsitikinęs verslininkas.

„Šias indikacijas pastebiu ne tik kalbėdamasis su studentais, tai matyti ir vertinant Lietuvoje vykstančių renginių skaičių, ir valstybinių organizacijų, tokių kaip „Versli Lietuva“, aktyvumą, ir registruotų ir jau veikiančių „startupų“ gausą bei augantį finansuotojų susidomėjimą. Galiausiai renginiuose užsienyje matoma vis daugiau lietuviškų veidų“, – džiaugiasi I. Laursas.

„Startuolių“ komandos profesionalumas

„Prieš ketverius ar trejus metus „startupai“ asocijavosi tik su jaunimu, – sako verslininkas. – Jeigu atsisėstume ir peržiūrėtume projektus, kurie buvo pradėti prieš dvejus metus, praktiškai visi buvo kurti jaunimo iniciatyva. 2013-aisiais Lietuvoje pradėjo rastis profesionalūs „startupai“. Kitais žodžiais sakant, startuoliai, kuriems vadovauja arba prie kurių kitomis pozicijomis prisideda žmonės, turintys dešimties, dvidešimties ar net trisdešimties metų patirtį versle.“

„Silicio slėnyje „startupas“, sudarytas vien iš jaunų, nepatyrusių žmonių, – retas reiškinys. Nors įkūrėjai būna įvairūs, trijų ar keturių žmonių komandoje visuomet rasi bent vieną aukšto lygio profesionalą, – įžvalgomis dalijasi verslininkas. – Dažnas ir labai tinkamas junginys – du studentai ir vienas patyręs žmogus. Toks derinys garantuoja šviežias idėjas ir žinias, kaip jas įgyvendinti.

Lietuvoje toks derinys dar yra naujas, tačiau didžiųjų įmonių vadovai nesnaudžia. Jie stebi besikeičiančią situaciją ir planuoja prisidėti prie „startupų“. Manau, kad 2014 metais šalia naujų „startupų“ atsiras ne viena garsi pavardė.“

Palanki finansinė situacija

„Jeigu kalbame apie „startupų“ finansavimą, jis tik gerės, – optimistiška prognoze dalijasi I. Laursas. – Jeigu atsimenate situaciją Lietuvoje prieš kelerius metus, atsiminsite ir tai, kad investicijų, skiriamų iš rizikos kapitalo, praktiškai nebuvo, o jei ir buvo, tai tik atsitiktinės. 2013 metais fondai veikė itin aktyviai: daug prisidėjo „Practica Capital“, akceleratorius „StartupHighway“ bei kiek vėliau prisidėjęs „BaltCap.“

„Ir tai ne pabaiga, rizikos kapitalo fondų daugėja. Teko girdėti, kad kuriamas superfondas, skirtas Baltijos šalims, o jame – šimtas milijonų eurų investicijoms, – geromis žiniomis dalijasi I. Laursas. – Nors dauguma dabartinių fondų startuoliams skiria aštuoniaženkles sumas, atsiranda vis daugiau fondų, kurie pajėgūs pasiūlyti daugiau. Paprasčiau sakant, pinigai Lietuvoje tampa vis lengviau prieinami.“

Reikėtų koncentruotis į idėjų kokybę

„Jeigu kalbame apie tobulintinas sritis, aš įžvelgiu komandos profesionalumo ir kokybiškų idėjų trūkumą. Tai pagrindinis Lietuvos ekonominės sistemos minusas. Dauguma lietuviams kylančių idėjų yra vidutiniškos ir nepasiekia pasaulinio lygio, – sako I. Laursas. – Pradedantys verslininkai turėtų suprasti, kad rizikos kapitalas investuoja tik į tas sritis, kuriose matomas labai aukštas, potencialus augimas. Dažniausiai tai naujosios technologijos.“

„Sekant verslo pasaulio naujienas pastebima, kad inovacijos plinta už Silicio slėnio ribų. Puikiausias įrodymas – Suomija, – pavyzdį pateikia verslininkas. – Didžiausi mobiliųjų žaidimų projektai yra kilę iš Suomijos. Šių žaidimų kūrėjai yra ne tik inovacijų lyderiai, šios kompanijos senąsias rinkos galiūnes lenkia tiek vartotojų baze, tiek uždirbamais pinigais.“

I. Laursas tiki, kad ir maža šalis gali tapti inovacijų centru. „Lietuvoje kyla ir globalių idėjų, pats esu į kelias investavęs. Tikiu, kad 2014 metais jų daugės ir galėsime pasidžiaugti visame pasaulyje atpažįstamais lietuviškais vardais“, – optimizmo nestokoja I. Laursas.