Sudarant investavimo sutartį, reikia labai įsigilinti ir daug išmanyti, kad tolesnis startuolio bendradarbiavimas su investuotoju būtų sklandus. Kaip sutaupyti laiko ir lėšų derantis su potencialiais investuotojais bei kokių klaidų vertėtų vengti startuoliams sudarant pirmąją investavimo sutartį, kalbamės su advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkais Vytautu Sabaliu ir Artūru Asakavičiumi.

Preliminarių investicijos sąlygų svarba

„Susitarimas dėl preliminarių investicijos sąlygų padeda startuoliui ir investuotojui suprasti, ar galimas tolesnis bendradarbiavimas ir kokios bus jo sąlygos. Tai leidžia sutaupyti laiko ir lėšų derantis dėl investavimo sutarties ir akcininkų sutarties“, – pasakoja A. Asakavičius. V. Sabalys priduria, kad, nepavykus susitarti dėl esminių preliminarių investicijos sąlygų, startuolis gali negaišti laiko ir ieškoti kitų investuotojų, o investuotojas – kitų startuolių.

 

„Startuoliai turi suprasti, kad, atsiradus investuotojui, joks svarbus sprendimas greičiausiai nebus priimtas be jo sutikimo, t. y. dėl kiekvieno sprendimo investuotojas reikalaus veto teisių“

V. Sabalys

 

Vis dėlto pašnekovai atkreipia dėmesį, kad startuoliai dažnai būna apakinti būsimos investicijos sumos, tad tinkamai neįvertina preliminarių investicijos sąlygų – nedrįsta derėtis su investuotoju ar apskritai nesupranta, kas rašoma sąlygose. Todėl „Sorainen“ teisininkai pabrėžia, kad startuolio ir investuotojo santykius svarbu pradėti nuo aiškiai sutartų preliminarių investicijos sąlygų. Vėliau aptariami visi esminiai aspektai, kurie bus perkeliami į sutartis tarp startuolio ir investuotojo, t. y. bendrovės valdymo sąlygos, išankstinės sąlygos, disponavimas akcijomis, likvidavimo preferencija, darbuotojų „opcionai“ ir atsakomybė.

Valdymo sąlygų aspektai

„Sorainen“ teisininkas V. Sabalys atkreipia dėmesį, kad investuotojas gali reikalauti įsteigti valdybą, kurioje dalyvautų investuotojo atstovas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pagrindinės teisės paliekamos visuotiniam akcininkų susirinkimui ir bendrovės valdyba nesudaroma. „Startuoliai turi suprasti, kad, atsiradus investuotojui, joks svarbus sprendimas greičiausiai nebus priimtas be jo sutikimo, t. y. dėl kiekvieno sprendimo investuotojas reikalaus veto teisių“, – teigia V. Sabalys. Pasak teisininko, veto teises galima nustatyti ir dėl valdybos, ir dėl akcininkų priimamų sprendimų. Vėliau aprašomos sąlygos, kurias turi įgyvendinti startuolio steigėjai. Kaip pavyzdį V. Sabalys mini tai, kad startuolio steigėjai turi užtikrinti, jog bendrovei būtų perkeltos visos bendrovės pagrindinio produkto intelektinės nuosavybės teisės, be to, svarbios išankstinės sąlygos dėl darbuotojų išlaikymo, „opciono“ ir akcininkų sutarčių sudarymo.

Disponavimas akcijomis

„Nustatant disponavimo akcijomis sąlygas, svarbu apibrėžti nuostatas, kuriomis šalys susitaria, ar, vienam akcininkui parduodant bendrovės akcijas, kiti akcininkai turės pirmumo teisę jas įsigyti“, – pasakoja „Sorainen“ teisininkas A. Asakavičius. Dažnai investuotojams aktualu, kad startuolio steigėjai neišeitų iš bendrovės, kol ji nėra pakankamai užauginta, todėl šalys susitaria, kad startuolio steigėjai ne tik negalės perleisti bendrovės akcijų, bet ir išdirbs bendrovėje tam tikrą laiką.

Aptardamas disponavimo akcijomis sąlygas, pašnekovas įvardija „tag along“ ir „drag along“ teises. Pasak A. Asakavičiaus, „tag along“ teisė paprastai skirta užtikrinti mažumos akcininkų interesams. Ši teisė leidžia ją turintiems akcininkams reikalauti, kad, bendrovės akcijas parduodant kitam akcininkui, tomis pačiomis sąlygomis būtų nupirktos ir jo turimos akcijos. Kita vertus, pašnekovai atkreipia dėmesį, kad „drag along“ teisė paprastai suteikia galimybę daugumos akcininkui priversti mažumos akcininkus prisijungti prie bendrovės pardavimo užtikrinant, kad vienodomis sąlygomis būtų parduodamos visos bendrovės akcijos, nors šios teisės gali taip pat reikalauti investuotojas, net būdamas mažumos akcininkas. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai nustatoma tik viena iš šių teisių.

Talentų išlaikymas

Pasak pašnekovų, likvidavimo preferencija šalims leidžia nustatyti, kad, pardavus bendrovę ar ją likviduojant, investuotojas pirmas susigrąžina savo investiciją. Be to, ši sutarties nuostata taip pat numato, kokia bus investuotojo grąža. Abu teisininkai pabrėžia, kad tai svarbi nuostata, kurios startuoliai dažnai tinkamai nesupranta ir neįvertina. „Startuoliams svarbu išlaikyti talentus, todėl verta susitarti, kad tam tikra bendrovės akcijų dalis būtų išskirta šiems talentams išlaikyti, suteikiant specialius „opcionus“ – teises įgyti tam tikrą dalį bendrovės akcijų ateityje ar įvykdžius tam tikrus kriterijus“, – įsitikinęs advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkas V. Sabalys. Jis tikina, kad daug dėmesio reikia skirti sutarties nuostatoms dėl steigėjų pareigų ir atsakomybės. „Viena vertus, šios nuostatos užtikrina, kad steigėjai savo dėmesį ir pastangas skirs startuoliui plėtoti. Tad normalu, kad sutartis numatys, jog steigėjai privalo kompensuoti visus nuostolius ir mokėti baudas, jeigu jie pradės konkuruoti su bendrove. Kita vertus, steigėjai neturi tapti asmeniškai atsakingi už verslo nesėkmę ar už tai, kad verslas nepavyko taip gerai, kaip tikėtasi, ar įmonės vertė nepasiekė planuotų aukštumų“, – teigia „Sorainen“ teisininkas. Pašnekovas pataria nepraleisti šių sutarties aspektų, nes nesėkmės atveju ar susikirtus startuolio bei investuotojo interesams kils dar daugiau neaiškumų ir problemų.

Dažniausios klaidos

„Startuoliai dažnai neskiria pakankamai dėmesio preliminarioms investavimo sąlygoms, o vėliau ir investavimo sutarčiai, išskyrus investicijos sumos ir bendrovės vertinimo eilutes, todėl dažnai nesupranta, kokios galimos pasirašytos investavimo sutarties pasekmės. Be to, jie neįvertina savo atsakomybės ir kitų bendros veiklos su investuotoju taisyklių“, – pasakoja „Sorainen“ teisininkas A. Asakavičius.

Kita startuolių daroma klaida, kurią įvardija pašnekovas, – tai noras siekti vienodų sąlygų su investuotoju. „Reikėtų suprasti, kad investuotojas ateina ne tam, kad atimtų startuolį ir asmeniškai pasipelnytų. Atvirkščiai, investuotojas suteikia finansavimą, kad startuolis galėtų augti ir nešti pelną visiems akcininkams, įskaitant ir steigėjus“, – tvirtina teisininkas. Derantis dėl investavimo sąlygų, kartais pamirštama, kad į investuotoją reikėtų žiūrėti kaip į partnerį, o persistengus derybose investuotojas gali apskritai atsisakyti investicijos. „Sorainen“ teisininkai startuoliams pataria siekti susitarti dėl esminių klausimų sureguliavimo.