Darbuotojai spręs, ką rinktis, o darbdavys mokės tik už realiai panaudotas paslaugas

Verslas

2020.01.28

Autorius: bzn start

Temos: , , .

Darbuotojai spręs, ką rinktis, o darbdavys mokės tik už realiai panaudotas paslaugas

Kęstutis Mackelis Asmeninio albumo nuotr.

Estijoje savo veiklą prieš keletą metų pradėjęs startuolis „SportID“ šiuo metu įtraukia ir vis daugiau įmonių Lietuvoje, siūlydamas galimybę racionaliau planuoti darbuotojų motyvavimo sistemą, investuojant į jų gerovę ir suteikiant visišką laisvę pačiam darbuotojui pasirinkti, kokiomis sveikatinimo paslaugomis jis nori naudotis.

Nauda darbdaviui ir darbuotojui

„SportID“ Lietuvos padalinio vadovas Kęstutis Mackelis pastebi, kad mūsų šalyje suteikti darbuotojui daugiau vertės nei vien mokamas atlyginimas vis dar nėra duotybė, tačiau situacija kinta į gerąją pusę.

„Gyvenant Vilniaus senamiesčio sėkmingų įmonių burbule, gali susidaryti įspūdis, kad visi čia ir draudimą turi, ir masažus biure gauna, bet iš tiesų papildomų naudų darbuotojams įpročiai Lietuvoje dar tik formuojasi. Aš konferencijose vis dar sulaukiu pakeltų antakių, kai papasakoju apie egzistuojančias puikias motyvavimo priemones darbuotojams ir tam skirtą platformą – kai kurie įmonių vadovai nesupranta investavimo į darbuotojų sveikatą ir apskritai darbuotojų gerovę prasmės“, – pasakoja pašnekovas.

K. Mackelis pastebi, kad, įsigijęs standartinį sveikatos draudimą, darbuotojas turėdavo finansinius limitus, kiek pinigų kuriai paslaugai gali skirti, o startuolis „SportID“ suteikia galimybę darbdaviams pasirinkti, kokią pinigų sumą skiria darbuotojui, o kokioms paslaugoms pinigai bus paskirstyti – jau darbuotojo pasirinkimas.

„Įsivaizduokite, kai darbuotojas gauna pinigų sumą, skirtą trims skirtingoms paslaugoms, iš kurių vienos ar dviejų jam net nereikia, arba, gavęs sumą, neįpareigojančią, kokioms paslaugoms kiek turi būti paskirta, gali nors ir visus pinigus skirti tam, ko tikrai norisi. Pavyzdžiui, sausį gali nueiti paplaukioti, vasarį į masažą, o kovą užsirašyti pas kineziterapeutą ir t. t. Darbuotojui suteikiama laisvė pasirinkti tai, ko reikia būtent jam, o ne primetamas kažkoks planas pagal vidurkius“, – sako pašnekovas ir priduria, kad darbuotojai gauna ir papildomų nuolaidų, paslaugų už geresnes kainas, jeigu pasirenka tiekėjus iš „SportID“ patvirtinto sąrašo.

Be to, K. Mackelio teigimu, tikėtina, kad keisis sveikatos draudimo aprėptis: „Dabar Valstybinė mokesčių inspekcija nusprendė pašalinti mokestines lengvatas visoms sveikatinimo veikloms, kurios buvo įtraukiamos į sveikatos draudimą. Prie į lengvatos taikymo ratą nepatenkančių paslaugų priskiria sporto užsiėmimus sporto ir sveikatingumo klubuose, SPA procedūras, negydomuosius masažus, apsauginius akinius nuo saulės, kai tokios paslaugos ir prekės nėra paskirtos sveikatos priežiūros specialisto. Nuo šiol sveikatos draudimas bus išskirtinai tik sveikatai – gydytojams, tyrimams, operacijoms, o sportas, masažai ir panaši sveikatinimo veikla bus apmokestinama kaip pajamos natūra, tad, tikėtina, visiškai dings iš visų sveikatos draudimo planų.“

Išskirtinumas – apmokėjimo galimybė

Dar vienas didelis siūlomų inovatyvaus startuolio paslaugų pranašumas – suteikiama galimybė mokėti tik už faktiškai panaudotas paslaugas, taip sutaupant darbdavio lėšas. „Prisiminkime, kai mokėjimas už automobilio stovėjimą buvo tik valandomis, nors stovėjome tik 15 minučių. Dabar mokame už realų laiką. Taip ir čia – darbdavys mokės tik už tai, ką darbuotojai realiai panaudos!“ – teigia K. Mackelis.

„Įsivaizduokite, kad jūsų įmonėje dirba 100 darbuotojų ir kiekvienam jų skyrėte 50 eurų per mėnesį platformoje „SportID“. Įprastai turėtumėte sumokėti visą sumą dar iki darbuotojams išnaudojant paslaugas. Visgi verta atkreipti dėmesį, kad realiai suteikiamomis galimybėmis pasinaudoja ne visi darbuotojai, dažniausiai tai siekia apie 50 procentų. Su „SportID“ reikės sumokėti tik už tuos darbuotojus, kurie paslauga pasinaudojo, nepermokant už nepanaudotas paslaugas“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.

Paklaustas, kokią optimalią sumą darbdavys turėtų skirti vienam darbuotojui, K. Mackelis sako, kad tai labai individualu, tačiau tendencijos matomos: „Estijoje darbuotojų sportui galima skirti 100 eurų per ketvirtį be papildomų mokesčių, Lietuvoje dovanoms galima skirti 200 eurų per metus, tad, žinoma, dauguma darbdavių linksta prie šių sumų, vengdami papildomų mokesčių. Mano nuomone, optimali suma yra apie 50 eurų per ketvirtį, nes už tiek išeina ir brangesnio sporto klubo mėnesio abonementas, ir vienas ar net keli masažai bei vizitas pas kineziterapeutą.“

Be to, pašnekovas tikina, kad įmonė gali sudaryti skirtingus planus kiekvienam darbuotojui arba jų grupei ir taip dar racionaliau planuoti savo išlaidas.

Idėja gimė spartakiados metu

K. Mackelis prisimena, kad pirminė „SportID“ idėja kilo Estijoje, kur labai populiarios sportinės įmonių varžybos: „Prieš septynerius metus kelias įmones pagavo toks azartas ruoštis varžyboms, kad jos nusprendė skirti pinigų ir darbuotojų treniruotėms. Rinkoje nebuvo jokio būdo, kaip tai padaryti. Įmonės pačios turėjo kontaktuoti su paslaugų teikėjais, tartis dėl nuolaidų ar kažkokių partnerysčių. Tuomet kelios iš jų kreipėsi į spartakiados organizatorius klausdamos, ar nėra būdo paskatinti įmonės darbuotojus labiau sportuoti ne tik kartą per ketvirtį varžybų metu, bet ir visą laiką. Taip gimė „SportID“, kuri iš pradžių viską valdė pati rinkdama čekius ir kompensuodama juos pagal „exceliukus“, bet ilgainiui pavyko sukurti funkcionalią sistemą, kurioje įmonė gali skirti lėšų ir darbuotojų treniruotėms, ne tik varžyboms.“

Trūksta valstybės palaikymo

Sveikatingumą skatinančio startuolio vadovas teigia, kad mūsų šalyje vis dar tenka susidurti su sudėtinga mokestine sistema, kuri kelia daugiausia sunkumų.

„Kai pusė pasaulio jau gali investuoti į savo darbuotojų sveikatą ir ne tik mokesčių nemokėti, bet ir valstybės paskatinimo sulaukti, tai Lietuvoje mokestine prasme yra visiškai tas pats, ar tu, kaip darbdavys, savo darbuotojui Kalėdų proga dėžę šokolado nupirksi, ar kineziterapeuto konsultaciją dėl tos nuolat skaudančios nugaros išpirksi. VMI vienodai traktuos ir tokią, ir tokią dovaną. O nauda sveikatai, kaip supratote, turbūt skirtinga. Tad ir valstybės paskatinimai turėtų būti link teisingų įpročių formavimo“, – įsitikinęs pašnekovas.

Trys patarimai pradedantiesiems

Pokalbio pabaigoje K. Mackelis kitiems pradedantiesiems pateikia tris svarbiausius patarimus iš asmeninės verslo patirties.

1. Nevenkite viešumo – eikite ir pasakokite apie savo veiklą. Konferencijos, „LinkedIn“ ar draugų vakarėliai – turite iki nugriuvimo užknisti visus pažįstamus pasakojimais apie savo startuolį.

2. Kažką duokite, kad gautumėte. Ar tai dalinimasis turiniu, ar nemokamos konsultacijos bei vieši renginiai. Paskui klientai patys norės dirbti būtent su jumis.

3. Susiraskite mentorių. Ypač svarbu veiklos pradžioje, kad gautumėte neutralių įžvalgų iš šalies.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.