Investicijas Lietuvoje 2023 m. pritraukė 30 proc. mažiau startuolių nei metais prieš, tačiau vidutinė investicija į startuolį buvo didesnė ir siekė 10 mln. Eur, rodo Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ stebimi duomenys. Bendra investicijų į startuolius Lietuvoje suma 2023 m. siekė 272 mln. Eur – tai 7 proc. mažiau nei 2022 m.

„Praėję metai startuoliams ir visai technologijų ekosistemai pasaulyje buvo sudėtingi. Kalbėta ne apie investicijų pritraukimą bet kokia kaina, bet apie tvarų augimą, pelningumo rodiklių didinimą ir išskirtį dėmesį produktui bei geriausiems talentams. Šiame kontekste Lietuvos startuolių ekosistemos rezultatai yra unikalūs – rizikos kapitalo bendrovės „Atomico“ tyrėjai nurodo, kad tik 3 šalys Europoje iki 2023 m. rugsėjo fiksavo startuolių pritrauktų investicijų prieaugį ir Lietuva yra viena jų“, – pastebi asociacijos vadovė Inga Langaitė.

Du startuoliai išsiskyrė itin didele pritraukta investicijų suma

Didžiausią įtaką galutinei pritrauktų investicijų sumai pernai turėjo 2 startuolių įdirbis – kibernetinio saugumo vienaragis „Nord Security“ ir „Surfshark“ bei saulės parkų projektavimo programinės įrangos lyderis „PvCase“ pritraukė po 100 mln. USD. Maža to, „Nord Security“ ir „Surfshark“ įvertis, palyginus su skelbtu 2022 m., 2023 m. padvigubėjo iki 3 mlrd. USD, o „PVcase“ pernai taip pat įsigijo JAV sėkmingai veikiančią įmonę „Anderson Optimization“. 

Paminėti atskirai verta ir startuolį „CAST AI“ – 2023 m. pritraukusį 2 stambias investicijas: 35 mln. USD ir 20 mln. USD. Nors šio startuolio įkūrėjai nėra lietuviai, su Lietuva jie puoselėja glaudžius ryšius, įsteigė pusšimčio darbuotojų padalinį Vilniuje ir Lietuvoje moka mokesčius.

Pasak I. Langaitės, kai pasaulyje stebimas dirbtinio intelekto (DI) startuolių proveržis, didžiausias investicijas Lietuvoje pritraukę startuoliai veikia nuo kibernetinio saugumo, energetikos iki medicinos, finansų ir biotechnologijų sektorių – tai rodo startuolių ekosistemos įvairovę, patvirtina potencialą skirtingų interesų investuotojų akyse.

10 didžiausių startuolių Lietuvoje pritrauktų investicijų 2023 m.

1. „Nord Security“, 100 mln. USD
2. „PVcase“, 100 mln. USD
3. „Cast AI“ 55 mln. USD 
4. „Sentante“ 6,5 mln. USD
5. „GenusAI“ 6 mln. USD
6. „Atrandi Biosciences“ 4,8 mln. USD
7. „Oxipit“ 3,8 mln. USD
8. „Heavy Finance“ 3,3 mln. USD
9. „GoRamp“, 3 mln. USD
10. „Inbalance grid“, 2 mln. USD

Kalbėdama apie tai, ko investicijų aplinkoje laukti 2024-aisiais, „Unicorns Lithuania“ vadovė pastebėjo, kad pritrauktos investicijos Lietuvos startuolių išnaudojamos maksimaliai efektyviai, o reikšminga dalis jų veikia iš viso be jokių išorės investicijų – net pakankamai ankstyvoje stadijoje randa būdą, kaip tapti pelningais, ir auga iš pelno. Savo ruožtu investuotojai dabar daugiau dėmesio skiria būtent pelningumo, o ne plėtros rodikliams.

„Didesnį aktyvumą matome kalbėdami apie ankstyvesnės stadijos (pre–seed, seed) startuolius arba jau pasiekusius atitinkamą brandos stadiją, pelningumo rodiklius. Sudėtingesnis laikas yra atsidūrusiems viduryje – iki šiol pritraukusiems kelias investicijas, tačiau jas išnaudojusiems ir ieškantiems naujų augimo galimybių. Vis dėlto rizikos kapitalo fondų bendrovės žada, kad jau pirmąjį 2024 m. ketvirtį galime pamatyti mažiausiai 2 didesnius investicijų į startuolius Lietuvoje sandorius“, – prognozėmis dalijasi I. Langaitė.

Esminiai faktoriai sėkmingam investicijų pritraukimui

Esminiais faktoriais sėkmingam investicijos į startuolį pritraukimui ji įvardija verslo gebėjimą lanksčiai atitikti rinkos poreikius, samdyti ir išlaikyti aukštos kokybės talentus, sukurti ir vystyti inovatyvų technologinį sprendimą bei sustyguoti operacinius procesus. Reikšmingą įtaką investicinių rodiklių gerinimui ekosistemos mastu turi ir šalies žinomumas, mokestinė aplinka – aiški, stabili ir motyvuojanti didinti Lietuvos konkurencingumą regione.

Visi Lietuvoje veikiantys startuoliai 2022 m. iš viso pritraukė 293 mln. Eur, 2021 m. – 429 mln. Eur (iš jų 250 mln. Eur – „Vinted“), 2020 m. – 43 mln. Eur, 2019 m. – 170 mln. Eur. Vidutinė investicijos suma 2022 m. siekė 8 mln. Eur, o 2021 m. – 7 mln. Eur. „Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema šiandien vertinama 9,5 mlrd. Eur. 

Rizikos kapitalo bendrovė „Atomico“ prognozavo, kad Europos startuolių pritrauktos rizikos kapitalo investicijos 2023 m., palyginus su 2022 m., turėtų sumažėti beveik perpus, iki 45 mlrd. USD (nuo 82 mlrd. USD). Tyrėjai pastebėjo, kad tik Lietuva, Rumunija ir Liuksemburgas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. fiksavo startuolių pritrauktų investicijų prieaugį. Skelbta, kad daugiausiai investicijų 2023 m. Europoje turėtų pritraukti Jungtinės Karalystės (12,7 mlrd. USD), Prancūzijos (8 mlrd. USD) ir Vokietijos (7,8 mlrd. USD) startuoliai.