Verslo plėtra dėl e. prekybos pasiekia vis platesnes rinkas ir vis daugiau vartotojų. Galimybių čia itin daug, o besikeičiantys vartotojų poreikiai diktuoja tam sąlygas. Pirkėjai skuba, neturi laiko ir ieško būdų patogiai įsigyti prekių. Būtent prekybos praplėtimas į elektroninę erdvę kelia klausimų, kiek tam prireiks investicijų, ar tai atsiperka ir kaip sėkmingai sukurti e. prekybos verslą. Rasti atsakymus į šiuos klausimus padės „BZN start“ ir verslo partnerių 2015 m. spalio 22 d. organizuojamo renginio, skirto e. prekybai, pranešėjai.

Svarbu suvokti e. prekybos vartotojų įpročius

Šiuolaikiniame technologijų amžiuje tiesioginio ryšio tarp kliento ir verslininko lieka vis mažiau, tad e. prekybos srityje žmonių bendravimas įgyja naujų formų. „Dažnai jis perkeliamas iš žmogiškųjų savybių į funkcionalumą, patogumą. Jeigu su vartotoju prekybos vietoje buvo bendrauta nemaloniai, nesuteikta norima informacija, e. erdvėje tai atstoja nepatogią registracijos formą, apmokėjimo būdą, neaiškiai pateiktą produkto informaciją ir kt. Šioms savybėms plėtoti ir tobulinti naudojami vartotojų patirties (angl. user experience, UX) įrankiai, leidžiantys suvokti vartotojų pirkimo kelią ir jame pasitaikančias kliūtis“, – teigia „SEM.lt“ verslo plėtros vadovas Karolis Baleiša.

„Dažnai interneto puslapiuose įmonės pateikia tokias privatumo politikas, kurios sunkiai suprantamos net teisininkams. O klientai turėtų būti informuojami aiškiai, nedviprasmiškai“

D. Syrusaitė

E. prekyba iš tikrųjų įnešė daugybę naujovių, o vystydamasi jų atneša dar daugiau. Pavyzdžiui, garsiai skambantis šūkis „Pirmiausia mobilieji įrenginiai!“ dar labiau keičia tai, ką suvokiame kaip apsipirkimą. „Taip, manau ši frazė labai puikiai apibūdina ne tik pasikeitusius pirkimo įpročius, bet ir pačią e. prekybos kryptį. Viena vertus, ji tampa daugialypiu pirkimu, tai reiškia, kad pirkimo sprendimas priimamas pamačius reklamą per televizorių, vėliau žurnale, naujienų portale ir pagaliau perkama mobiliuoju telefonu. Taigi, jei galvotume, kaip atsidurti arčiau pirkėjo, būtent mobilusis telefonas yra tiek fiziškai, tiek patogumo prasme arčiausiai pirkėjo. O buvimas arčiau visada reiškia ir didesnio konversijų procento tikimybę“, – dėsto „Creative Partner“ vadovas Darius Šoparas.

Kalbant apie ateitį, „Getshopin.lt“ įkūrėjas Andrius Čepkus įsitikinęs, kad vis daugiau bus perkama internetu dėl programėlių ir kitų patogių kanalų, tačiau e. prekyba šimtu procentų nepakeis tradicinės prekybos, tiesiog ji bus daugiau jausmo ir potyrio vedama, dalis parduotuvių virs parodų salėmis, taip papildydamos savo e. prekybos kanalus ir suteikdamos galimybę matuotis, čiupinėti prekes. „Šie du tipai tikrai eis koja kojon, tiesiog tiek prekyba, tiek e. prekyba tobulės ir stengsis tapti dar patogesnė vartotojui“, – teigia jis.

E. įrankiai leidžia sužinoti daugiau apie savo klientus

Prekybininkai dėl slapukų apie savo klientus gali žinoti kaip niekada daug. „E. prekybininkai išties sukaupia daug informacijos apie savo pirkėjus. Pirmiausia tai prekių krepšeliai, apsipirkimo dažnumas, apmokėjimo būdai, prekių atsiėmimo įpročiai, naršymo kituose tinklalapiuose turinys, netgi tai, koks buvo oras pirkimo metu, ir daug kitos informacijos. Atsakingi e. prekybininkai šią informaciją naudoja vieninteliu tikslu – siekdami pateikti vartotojams kuo aktualesnį jų poreikius atitinkantį pasiūlymą“, – sako K. Baleiša.

Žinoma, slapukų teikiamos galimybės prideda ir tam tikrą atsakomybę. „Triniti“ teisininkė Daugailė Syrusaitė pastebi, kad klientams neretai nerimą kelia privatumo klausimas. „Įmonės renkami asmens duomenys (įskaitant informaciją, surenkamą iš slapukų) neturi būti pertekliniai, t. y. jų neturėtų būti renkama per daug, tačiau teisės aktai nenumato konkrečių taisyklių, nurodančių, kiek informacijos įmonė gali rinkti apie savo klientus, todėl pusiausvyrą tokiu atveju turi surasti kiekviena įmonė, atsižvelgdama į savo veiklą ir tai, kas yra jos klientai. Vienas svarbiausių aspektų šiuo klausimu yra vartotojų informavimas. Dažnai interneto puslapiuose įmonės pateikia tokias privatumo politikas, kurios sunkiai suprantamos net teisininkams. O klientai turėtų būti informuojami aiškiai, nedviprasmiškai“, – dėsto ji.

Atsiskaitymas už e. erdvėje įsigytas prekes kelsis į išmaniuosius telefonus ir laikrodžius

Su e. prekyba keičiasi ir atsiskaitymo būdai. Klientai trokšta patogaus ir kartu saugaus atsiskaitymo. SEB banko pardavimo kanalų strategijos ir plėtros vadovas Baltijos šalims Paulius Tarbūnas teigia, kad bankai turės pasiūlyti patogesnių alternatyvų. „Šiuo metu egzistuoja trys pagrindiniai atsiskaitymo e. parduotuvėse būdai: „Bank link“ (nukreipimas į banko e. bankininkystės sistemą, populiariausias Lietuvoje), atsiskaitymas kortele (reikia suvesti kortelės duomenis) arba e. piniginė, pavyzdžiui, „PayPal“. Pirmieji du būdai nėra itin patogūs, nes dėl saugumo reikia atlikti papildomų veiksmų. Manau, ateityje bankai galės pasiūlyti patogesnį atsiskaitymo būdą, operacijai patvirtinti panaudojant išmanųjį telefoną ar net laikrodį“, – prognozuoja jis.