...

Pagrindinės e. verslo klaidos

Verslas

2015.11.02

Autorius: Gražina Vincel

Temos: , .

Pagrindinės e. verslo klaidos

Pagrindinės e. verslo klaidos. flickr.com nuotr.

Nusprendus nerti į e. verslo platybes, reikia prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, surasti tinkamiausią reklamavimosi būdą, nes be pirkėjų toks verslas nustos gyvuoti. Be to, pasiryžus užkariauti platųjį pasaulį, teks išspręsti ne vieną teisinį klausimą. Tad, kokie iššūkiai laukia e. verslininkų ir kokių klaidų jie dažnai padaro, dalijasi šios srities ekspertai.

Galvos skausmas, kaip pritraukti pirkėjų

Nusprendus verslą kurti virtualioje erdvėje, teks pasukti galvą, kaip geriausia į save atkreipti dėmesį ir sulaukti kuo daugiau potencialių pirkėjų. Būtent vartotojų pritraukimas sukūrus savo e. parduotuvę neretam smulkiajam verslininkui tampa pagrindiniu galvos skausmu.

„Jeigu savo parduotuvę atidarote, tarkime, „Akropolyje“, automatiškai turite tam tikrą srautą lankytojų. Be abejo, tokiu atveju taip pat patiriate nemažai įvairių išlaidų. Tačiau e. erdvėje viskas atvirkščiai: parduotuvę galite atidaryti nemokamai, viskas vyksta gerokai paprasčiau. Bet tada susiduriate su svarbiausiu iššūkiu – pritraukti kuo daugiau potencialių klientų. Lietuvoje smulkiesiems verslininkams tai išspręsti labiausiai padeda naudojimasis „Facebook“ arba „Google“ reklama. Dauguma mūsų klientų ją sėkmingai išnaudoja“, – pasakoja e. parduotuvių platformos „Getshopin.lt“ įkūrėjas Andrius Čepkus.

Šiuo metu dauguma vartotojų nesinaudoja kitų valstybių e. parduotuvėmis dėl elementarių priežasčių: aukštos prekių pristatymo ir grąžinimo kainos, ilgų pristatymo terminų bei diskriminuojančios praktikos, kai interneto pardavėjai vartotojams, naršantiems iš tam tikros teritorijos, neleidžia pasiekti svetainės arba nukreipia juos į vietinę parduotuvę, kurioje pateikiamos kitokios kainos“

R. Stravinskaitė

Pasak jo, didžiausia versliukų daroma klaida – susitelkimas į e. parduotuvės kūrimą. Prasidėjus prekybai jie pamato, kad pirkėjai nenoriai perka, tad lieka tik svarstyti, kas nutiko. O atsakymas paprastas – e. verslininkai pamiršo rinkodarą.

„Dažniausiai jie išleidžia daug pinigų parduotuvei sukurti, gražiam dizainui ir pan. Iš esmės pinigai išleidžiami tai pačiai e. parduotuvei, kurią galima gauti nemokamai arba išsinuomoti už nedidelę sumą. O rinkodarai pinigų visai nepaliekama. Kai prasideda prekyba, jie pamato, kad niekas neperka, svarsto, kas nutiko, juk sukurta tokia graži parduotuvė. Jie susitelkia į pačią e. parduotuvę, bet nepagalvoja, ką darys paskui. Pinigų rinkodarai jau nebūna pasilikę, tada ir prasideda problemos“, – aiškina pašnekovas.

Skaitmeninės rinkodaros iššūkiai

Skaitmeninės rinkodaros agentūros „SEM.lt“ verslo plėtros vadovas Karolis Baleiša tvirtina, kad nereikėtų tik vaikytis didesnio lankytojų srauto – ne mažiau svarbu e. parduotuvės funkcionalumas ir patogumas. Pasak jo, su esamu lankytojų srautu galima padidinti pardavimą, tik tam reikia skirti laiko, o ir nesudėtingi pakeitimai gali suteikti teigiamų rezultatų. Be to, reklaminėje kampanijoje svarbūs gali būti ne tik raktažodžiai. Dažnas pamiršta tokias galimybes kaip segmentavimas pagal lytį, amžių, dienos metą ar net orą.

„Verta išskirti susitelkimą į raktažodžių pozicijas organinėje paieškoje. Vieno ar dviejų raktažodžių iškėlimas į pirmąsias pozicijas nelems sėkmės. Tai gana trumparegiškas požiūris. Pagal įvairius tyrimus didieji raktažodžiai sukuria iki 20 proc. galimo srauto, o likę 80 proc. ateina per ilgus, labai tikslinius ir mažesnės konkurencijos raktažodžius. Šiuo atveju reikėtų dirbti kryptingai ir susitelkti į bendrą tinklalapio autoriteto didinimą“, – pataria pašnekovas.

Jei versliukai ir pagalvoja apie rinkodarą, atriekia jai biudžeto dalį, kitu iššūkiu tampa gebėjimas suprasti vartotojų įpročius ir elgesį. K. Baleišos teigimu, reikia mokėti matyti visą paveikslą, o ne atskiras dalis ir priimti tinkamus sprendimus.

„E. prekyba suteikia gerokai daugiau galimybių nei tradicinė. Apie vartotojus, jų įpročius ir elgesį žinoma gerokai daugiau ir tas žinojimas paremtas skaičiais, o ne „man atrodo“ ar „man patinka, nepatinka“. Viena vertus, reikia mokėti suprasti skaičius, juos interpretuoti ir priimti teisingus sprendimus. Kita vertus, reikia mokėti tuos pačius skaičius vertinti kritiškai ir suvokti visą vaizdą. Tiesmukas vertinimas, remiantis principu „per kurį kanalą atėjęs vartotojas atliko pirkimą“, neatsako į visus klausimus. Didelė dalis vartotojų iki sprendimo pirkti ateina per daug kanalų. Pavyzdžiui, pirmiausia vartotojas atėjo per reklamos pranešimą, antrą dieną – per socialinio tinklo pranešimą, trečią – per organinę paiešką ir atliko pirkimo operaciją. Norėdami turėti visą vaizdą, turite vertinti visus kanalus, pasitaikiusius vartotojo pirkimo kelyje“, – dėsto jis.

Teisinės pinklės

Kita bėda ištinka, kai e. verslą norima plėtoti tarptautiniu mastu. „Glimstedt“ teisininkė Raminta Stravinskaitė pasakoja, kad vien Europoje taikomi 28 skirtingi reguliaciniai mechanizmai autorių teisių, IT saugumo, asmens duomenų apsaugos ir kitose srityse.

„Šiuo metu dauguma vartotojų nesinaudoja kitų valstybių e. parduotuvėmis dėl elementarių priežasčių: aukštos prekių pristatymo ir grąžinimo kainos, ilgų pristatymo terminų bei diskriminuojančios praktikos, kai interneto pardavėjai vartotojams, naršantiems iš tam tikros teritorijos, neleidžia pasiekti svetainės arba nukreipia juos į vietinę parduotuvę, kurioje pateikiamos kitokios kainos“, – sako ji.

Pasak pašnekovės, viena didžiausių šiandienos problemų yra vartotojų, asmens duomenų bei intelektinės nuosavybės teisių apsauga e. erdvėje. Verslininkai dažnai per daug aplaidžiai žiūri į šias sritis reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

„Dažnai pasitaiko atvejų, kai nežinoma, ar įmonės veikloje taikoma patentų, dizaino ar kitų intelektinės nuosavybės teisių apsauga, kokius asmens duomenis ir kokiais tikslais galima rinkti ir tvarkyti, ar imtasi visų priemonių siekiant išvengti, kad įmonės darbuotojai nepasiūlytų rinkoje konkuruojančios prekės ar paslaugos. Be to, vartotojams dažnai nėra aišku, kur reikia kreiptis dėl iškilusių problemų, susijusių su nekokybiškai suteikta paslauga ar įsigyta preke, nes interneto svetainėse ribotai informuojama apie pardavėją ar paslaugos teikėją“, – vardija R. Stravinskaitė.

Daugiau informacijos apie e. verslo ypatumus galėsite sužinoti 2015 m. lapkričio 12 d. vyksiančiame renginyje „Kaip sėkmingai plėtoti e. verslą“.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.