Europos Sąjunga (ES) yra antra pagal dydį Australijos ir Naujosios Zelandijos prekybos partnerė. Abi šios valstybės vertinamos kaip šalys, kurių ekonominiai interesai Ramiojo vandenyno regione yra panašūs į eS. Nors jas skiria kone 2000 km, kelionių agentūros dažnai siūlo atostogas maršrutu Australija–Naujoji Zelandija. Nuo dienos, kai Naujoji Zelandija tapo nepriklausoma nuo Australijos, praėjo daugiau nei 170 metų, tačiau sunku nepastebėti, kokie panašūs šių unikalių šalių verslo ypatumai.

Australija

STEREOTIPAI IR MITAI

Vienas po pasaulį paplitęs stereotipas yra susijęs su australų mada. Ypač virtualiojoje erdvėje įprasta skleisti, kad australai visuomet dėvi bikinius, paplūdimio šortus, marškinėlius ir skrybėles. Neapsigaukite, jie, kaip ir daugumos kitų išsivysčiusių valstybių gyventojai, puikiai išmano aprangos kodą, o melburniečiai stiliaus pojūčiu ir dėmesiu dizainerių drabužiams nenusileidžia mados sostinių Londono ir Niujorko gyventojams.

Dar vienas klaidingas stereotipas – esą australai dienų dienas praleidžia paplūdimyje, o kiekvieną rytą pradeda banglente skrosdami bangas.

Tiesa yra visai kitokia: visų pirma ne visi australai gyvena prie paplūdimio, be to, dėl didelio darbo krūvio jie kruopščiai planuoja savo laiką ir pramogauja daugiausia savaitgaliais arba per atostogas.

VERSLO KULTŪROS YPATUMAI

Australai pasitiki faktais, todėl prieš pradedant bendradarbiauti jiems nereikia užmegzti tvirtų asmeninių santykių. Tiesmukumas ir konkretumas – vienos dažniausių verslininkų savybių. Verslo kalboje nevengiama humoro, vaizdingo kalbėjimo, o tai dažnai glumina europiečius. Kita vertus, australai nemėgsta tuščiažodžiavimo, vengia psichologinio spaudimo ir įtampos darbe. Jiems neįprastos ilgos derybos, todėl verslo sandorių sąlygos aptariamos ganėtinai greitai ir sklandžiai.

Vienas ryškiausių verslininkų bruožų – pragmatiškumas. Jie linkę imtis tik išskirtinai pelningų sričių, be to, gerbia ir mėgsta žmones, turinčius aiškią nuomonę ne tik konkrečiais klausimais. Jiems apskritai svarbios verslo partnerių gyvenimo nuostatos, stiprybė, net jei požiūris skiriasi iš esmės. Pasitikėjimas savimi ir sveikas humoras padeda pralaužti ledus bendraujant.

VERSLO ETIKETAS

Pasisveikinimą ir atsisveikinimą lydi greitas ir tvirtas rankos paspaudimas. Moterims, priešingai nei Naujojoje Zelandijoje, kurioje jos ranką ištiesia pirmos, Australijoje ranka nespaudžiama. Vizitinėmis kortelėmis keičiamasi prisistatant, bet be formalių ritualų.

Nevertėtų nustebti, jei vizitinė jums nebus įteikta, nes paprasčiausiai ne visi jas turi. Nors greitai pereinama prie kreipimosi vardu, dera sulaukti, kol jums tai bus pasiūlyta.

Melburne ir Sidnėjuje vyrauja konservatyvus aprangos kodas, o atogrąžų vietovėse vyrams priimtini ir šortai. Tartis dėl susitikimų privaloma iš anksto ir kiek įmanoma anksčiau. Itin vertinamas punktualumas, todėl derėtų atvykti keliomis minutėmis anksčiau, neversti laukti. Verslo susitikimai paprastai būna ganėtinai laisvi, tačiau rimti.

Jeigu australų verslininkas nesutinka su kuo nors, ką jūs sakote, jis nesidrovėdamas tai pasakys. Prezentacijose derėtų vengti perdėtos savireklamos, tad faktai ir skaičiai yra tinkamiausia priemonė pristatyti potencialią idėją ar bendradarbiavimo galimybes. Emocijos nėra svarbios kuriant verslo klimatą, be to, nepriimta teikti dovanas. Kita vertus, sulaukus kvietimo papietauti ar pavakarieniauti namuose derėtų atvykti su gėlėmis, saldainiais ar knyga apie savo šalį.

PASIJUOKIME

Atvažiuoja lietuvių ūkininkas į Australiją susitikti su vietos ūkininku. Nieko nelaukdamas atvykėlis ima girtis, kad jo ūkyje ir žemės daugiau, ir gyvuliai dukart stambesni, ir derlius gausesnis. Tuomet jo žvilgsnis nukrypsta į būrį pro šalį šuoliuojančių kengūrų.

– Čia dabar kas? – klausia australo. O australas jam su nuostaba veide: – O ką, Lietuvoje žiogų nėra?

Naujoji Zelandija

STEREOTIPAI IR MITAI

„10 avių vienam kiviui“, – šis ir panašūs juokai, jau virtę stereotipais, ko gero, yra labiausiai paplitę apie šį žemės lopinėlį. Statistikos duomenimis, Naujojoje Zelandijoje auginama daugiau kaip 40 mln. avių, tad vienam gyventojui jų išties tenka kone dešimt.

Nors šis stereotipas dažnai pateikiamas juokais, su lengva ironija, būtent avininkystei jau šimtmetį tenka lemiamas vaidmuo šalies ekonomikoje.

VERSLO KULTŪROS YAPTUMAI

Verslininkai yra kiek uždari, o ypač su žmonėmis, kurių dar nepažįsta. Kita vertus, vos užmezgę santykius jie tampa puikiais pašnekovais, draugiškais ir geranoriškais verslo partneriais. Jie vertina ir gerbia žmones, kurie yra tiesmuki, sąžiningi ir moka juokauti, be to, yra linkę pasitikėti. Deja, sugriovus pasitikėjimą palaikyti verslo santykius sudėtinga.

Derybos paprastai vyksta ne per greičiausiai, sprendimų taip pat neskubama priimti. Taip yra dėl to, kad verslininkai nemėgsta perdėto spaudimo. Todėl rekomenduotina įrodyti savo paslaugų ar prekių pranašumus, o ne kalbėti apie tai.

Sutartys ir pasiūlymai turi būti konkretūs ir aiškūs, derėtų vengti tuščiažodžiavimo ir pagražinimų. Visos papildomos sąlygos turi būti aprašytos nuodugniai, tad galima sakyti, kad verslo kalboje vertinamas aiškumas, paprastumas ir konkretumas.

VERSLO ETIKETAS

Būtina iš anksto susitarti dėl susitikimų, pageidautina, likus bent savaitei iki numatytos dienos. Tai galima padaryti elektroniniu paštu, telefonu ar faksu. Įdomu tai, kad dėl susitikimo gana paprasta susitarti su aukščiausias pareigas einančiais įmonių atstovais, o ypač atvykstantiems iš užsienio. Tiesa, paskirti susitikimą gruodžio ir sausio mėnesiais sudėtinga, nes tuo metu verslo žmonės dažniausiai atostogauja.

Į susitikimą privaloma atvykti laiku arba keliomis minutėmis anksčiau. Jei vėluosite, atrodys, kad esate nepatikimi, o jūsų laikas jums kur kas svarbesnis nei asmens, su kurio norite susitikti.

Kaip ir Australijoje, derybos ir verslo susitikimai nėra įtempti ar įsprausti į griežtus protokolo rėmus, tačiau į juos žiūrima rimtai. Susitikimo pradžioje verta tikėtis trumpos kalbos bendromis temomis. Tik po jos pereinama prie verslo klausimų.

Per prezentacijas derėtų vengti tuščiažodžiavimo, nepamatuotų pažadų, savireklamos, nes Naujosios Zelandijos verslininkai domisi tuo, ką žmogus gali, o ne ką sako galintis. Kitaip tariant, pasikliauja ir vertina veiksmus, o ne žodžius.

Kaip ir Australijoje, emocijos nėra svarbios, todėl derėtų susitelkti į skaičius ir faktus. Vertinamas akių kontaktas, tačiau būtina gerbti asmeninę erdvę – negalima stovėti per arti pašnekovo.

PASIJUOKIME

Pasiklydo turistas Naujosios Zelandijos džiunglėse. Prieina pievelę, o ten – hanibalų gentis. Pamatė nelaimėlį, apsupo.

– Na, viskas, man šakės, – nerimauti pradeda turistas.

Tuo metu iš dangaus pasigirsta balsas:

– Dar ne. Dar ne šakės. Turi atimti iš genties vado peilį ir įsmeigti jo sūnui į širdį.

Turistas riktelėjęs puola vadą, pagriebia peilį ir nužudo jo sūnų. Vėl pasigirsta balsas iš dangaus:

– Dabar tai jau tikrai šakės!