Lietuva – patraukli šalis importui. Užsienio verslininkai noriai veža savo prekes ir siūlo įvairias paslaugas. Daugėja verslininkų, steigiančių įmones didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kodėl gi ne? Kvalifikuota, pigi darbo jėga, patogi šalies geografinė padėtis, neišnaudota rinka – puikios sąlygos verslui augti. Tačiau nereikia pamiršti, kad prekės ir paslaugos juda dviem kryptimis.

Šalia palankių importo sąlygų vertinami ir eksporto rodikliai, rodantys šalies ekonominį potencialą. Jeigu palygintume 2012 metus su 2011-aisiais, Lietuvos prekių eksportas išaugo 14,5 proc. (nuo 10,1 iki 79,7 mlrd. Lt). Tai geriausias metinis rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Gal rodikliai rodo, kad Lietuvos verslininkai išmoko išnaudoti savo konkurencinius pranašumus ieškodami kelių į užsienio rinkas? Į šį klausimą atsakyti pabandėme drauge su VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktoriumi Egidijumi Suslavičiumi ir verslo asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomąja direktore Rūta Skyriene.

Eksportas į?..

Pliusai, kuriuos gali pasiūlyti eksportuojanti valstybė, labai priklauso nuo šalies, į kurią ketinama eksportuoti. Tai, kas būtų pranašumas eksportuojant prekes į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalis, tikėtina, kad bus visiškai neaktualu eksportuojant prekes į Europos Sąjungą.

„NVS šalyse verslininkai iš Lietuvos turi pranašumą dėl gebėjimo bendrauti rusiškai. Šių šalių gyventojams anglų kalba svetima, o be kalbos verslo reikalus derinti sudėtinga“, – pavyzdį pateikė E. Suslavičius.

„Siekiant galimybių parduoti savas prekes išvystytos ekonomikos šalyse (Europoje ar šalyse už vandenyno) pagrindinis pranašumas – aukšta darbo kultūra, – sakė R. Skyrienė. – Užsienio kompanijos, perkančios prekes ir paslaugas, ieško etiškų partnerių. Tai reputacijos valdymas. Jei partneris, tiekėjas yra neskaidri, neetiška įmonė, išauga tikimybė sulaukti problemų, užsienio įmonės reputacijai gali būti suduotas stiprus smūgis.“

Kaip pavyzdį ji pateikė AB „Utenos trikotažas“ – įmonei įdiegus Socialinės atsakomybės standartą žymiai išaugo jos eksportas.

Pagrindinis turtas – žmogiškieji ištekliai

Dažnai eksportuojamos prekės, kurių gamybai reikalingos tam tikros sąlygos: atitinkama oro temperatūra, kritulių gausa ar gausios gamtinių išteklių atsargos.

Lietuva neturi įspūdingų naftos atsargų, nepasižymi ir išskirtinėms vaisių kultūroms augti palankiu klimatu. Pagrindinis mūsų turtas – žmogiškieji ištekliai. Gera švietimo sistema geba parengti aukštą kompetenciją turinčius, universalius specialistus, todėl Lietuvoje netrūksta kvalifikuotų ir darbščių žmonių.

Nenuostabu, kad E. Suslavičiaus įvardytų sėkmingai eksportuojančių įmonių veikla susijusi su aukštos kvalifikacijos darbuotojais. Tai:

– mobiliosios technologijos („GetJar“, „Pixelmators“, „Teltonika“ ir kt.);

– bankinės technologijos („Ashburn“, „Forbis“, „Etronika“, „5ci“);

– nišiniai produktai (biometrinės technologijos – „Neurotechnology“, „SkyBiometry“; socialiniai tinklai);

– lazerinės technologijos („Ekspla“, „Šviesos konversija“, „Eksma Optics“, „Altechna“, „Standa“).

Ne veltui sakoma, kad didžiausias valstybės turtas – jos žmonės. Viliuosi, kad intelektiniu kapitalu ir žiniomis paremtas Lietuvos eksportas augs, o verslininkai nepamirš įvertinti savų darbuotojų, nes laisvai judėti gali ne tik prekės bei paslaugos.