Lietuvos maisto pramonės gamintojai per mažai dėmesio skiria Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos rinkoms, kur ekologiški maisto produktai iš Europos Sąjungos (ES) šalių yra itin vertinami, tikina VšĮ Baltijos maisto organizacijos direktorė Rima Pozingė. Anot jos, pasirinkus ekologišką produkciją eksportui, nemažus kaštus labai greitai atsvertų gaunamas uždarbis.

„JAV labai smarkiai domisi ekologiška produkcija. Jiems aktualūs kone visi produktai – amerikiečiams ekologija tiesiog šiuo metu yra labai įdomi tema. Žinoma, lietuvių įmonėms pagaminti ekologiškus gaminius kainuoja brangiau, tačiau gaunamas uždarbis tai gali greitai atsverti“, – sako R. Pozingė.

Anot jos, kita potenciali eksporto rinka – Kinija, kurioje labai vertinami ES maisto produktai.

„Nors šalyje ekologiškumas kol kas yra mažai išplėtotas, tačiau, jei produkcija yra iš ES ir dar ekologiška, ji iškart įgauna papildomą vertę“, – tikina R. Pozingė.

Būtina kooperuotis

Pasak jos, eksportuoti maisto pramonės produkciją į tokias tolimas šalis, kaip JAV ar Kiniją, deja, nėra paprasta, nes taikomi skirtingi maisto kokybės reikalavimai, įvairūs sertifikavimai, o ir Lietuva nėra žinoma šalis, tačiau kai kurios įmonės turi patirtį, kaip šias kliūtis įveikti.

„Kai kurie gamintojai jau turi ilgalaikę eksporto patirtį ir, pasidalindami šiomis žiniomis, paskatintų puikią verslo sinergiją. Mūsų organizacijos tikslas yra pritraukti daugiau įmonių iš Lietuvos, kurios kartu dalyvautų JAV vykstančiose parodose, verslo susitikimuose ir produktų pristatymuose. Vienai įmonei tai daryti brangu, tačiau, pritraukus keletą gamintojų, sąnaudos galėtų gerokai sumažėti“, – teigia Baltijos maisto organizacijos direktorė.

Trečiosios šalys

Lietuvos maisto pramonės kompanijoms pravartu labiau pasidomėti produktų eksportu į vadinamąsias trečiąsias – ne Europos Sąjungos – šalis ir galimybe tam gauti ES finansavimą.

„Šiuo metu Europos Sąjunga labai skatina naujų rinkų maisto produktų eksporto plėtrą, ypač į Šiaurės Ameriką, Kiniją ar Pietų Korėją. Šiose šalyse tikrai paklausūs ekologiški produktai, o labiausiai vertinamos tos įmonės, kurios dar kuria ir pridėtinę vertę: rūpinasi klimato kaita ar yra socialiai atsakingos“, – sako Artūras Bagotyrius, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atstovas.

 

„Mes siekiame, kad mūsų šalies kompanijos aktyviau dalyvautų projektuose ir domėtųsi eksportu į vadinamąsias trečiąsias šalis.“

A. Bagotyrius.

 

Anot jo, pagrindinis kliuvinys, stabdantis nuo eksporto į šias šalis, yra informacijos trūkumas.

„Mes siekiame, kad mūsų šalies kompanijos aktyviau dalyvautų projektuose ir domėtųsi eksportu į vadinamąsias trečiąsias šalis. ES šiai plėtrai skiria didesnį finansavimą, todėl norime, kad į šias rinkas dėmesį atkreiptų ir Lietuvos gamintojai. Kviečiame įmones konsultuotis tiek su Rinkos reguliavimo agentūra, tiek su Baltijos maisto organizacija, tiek su kitomis asociacijomis, turinčiomis tokių programų vykdymo patirties“, – teigia A. Bagotyrius.

Apie VšĮ Baltijos maisto organizacija:

Baltijos maisto organizacija – tai viešoji, ne pelno siekianti organizacija, skatinanti Lietuvos ir Baltijos šalių maisto sektoriaus įmonių konkurencingumą bei verslo vystymą. Organizacija siekia pristatyti savo narių (maisto ir gėrimų pramonės įmonių) idėjas bei interesus visuomenei.

Organizacijos nariai: UAB „Plungės Duona“, UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, UAB „Nukas“, AB „Vilniaus paukštynas“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Vaisių sultys“, UAB „Lašų duona“, UAB „Rukola“, UAB „Vikeda“, SIA „Novobaltic“, UAB „Liūtukas“ ir KO, UAB „Vičiūnai“ ir Ko, AB „Auga group“.