E. prekyba vis dar palyginti nauja, itin sparčiai auganti verslo sritis. Galimybių čia itin daug. Tačiau ten, kur galimybės, ten ir klausimai. Surasti į juos atsakymus bandyta 2015 m. spalio 22 d. „BZN start“ organizuotoje konferencijoje „Ką reikia žinoti, norint sukurti sėkmingą e. verslą?“ naujame Mykolo Romerio Universiteto socialinių inovacijų laboratorijų tinkle labaratorijoje (MRU LAB).

E. prekyba jau prieinama kiekvienam

Visi konferencijos pranešėjai sutartinai pabrėžė, kad e. prekyba dabar jau nebėra jokia naujiena. Tai kasdienybė. Todėl ir tikėtis, kad pati e. prekybos koncepcija savaime sužavės pirkėjus, būtų labai naivu. Su e. verslu būtina daug dirbti.

Vis dėlto e. parduotuvių pranašumas tas, kad jų atidarymas pastaruoju metu labai paprastas. Patalpų, inventoriaus ir panašių dalykų joms praktiškai nereikia, o su tokiomis platformomis kaip „Getshopin.lt“ galima labai pigiai gauti ne tik domeną, bet ir užtikrintai veikiantį prekybos mechanizmą. Nieko keista, kad ir e. parduotuvės šiuo metu dygsta lyg grybai po lietaus. Kaip toje gausoje atrasti sau vietą?

„Vartotojus visada nervina registracijos formos. Jeigu įmanoma, neturėkite jų. O jei negalite, kuo labiau viską supaprastinkite“

K. Baleiša

„Getshopin.lt“ įkūrėjas Andrius Čepkus savo prezentacijoje išskyrė kelis esminius punktus, kuriuos įvykdžius galima tikėtis sėkmės. Pirkėjų palankumo, pasak jo, sulaukia e. parduotuvės išsiskiriančios patogiu valdymu, geru ir greitu prekių pristatymu, užtikrinančios saugų atsiskaitymą bei nepasikliaujančios vien akcijomis. Pastarosios jūsų e. parduotuvę greičiausiai tik įvarys į kampą.

Kuo patraukli mobilioji prekyba?

E. prekyba dabar jau įprastas, kasdienis dalykas. Tokia pat įprasta pamažu tampa ir mobilioji prekyba, pastaruoju metu auganti itin sparčiai. „Creative Partner“ partneris Darius Šoparas tikino, kad iki 2020-ųjų 65 proc. žmonių turės išmaniuosius telefonus, o mobiliojoje rinkoje turėtų suktis 638 mlrd. eurų. Todėl apie ėjimą į mobilųjį pasaulį ir savo programėlių kūrimą galvoti tiesiog būtina.

Pasak D. Šoparo, taip jau yra, kad dauguma žmonių savo telefonus dažniausiai naudoja kaip įrankį laikui prastumti. Todėl geriausiai veikia tos programėlės, kurios linksmina, vaiko nuobodulį. Iš čia ir atsiranda didžiausias iššūkis – sudominti žmones savo idėjomis.

Vis dėlto priimti tą iššūkį verta. Jeigu žmogus turi jūsų programėlę savo telefone, tai reiškia, kad jis savo rankose turi ir jūsų e. parduotuvę. Tai ne tik padeda daug greičiau pasiekti savo klientą, informuoti jį apie naujus pasiūlymus, bet ir sukaupti daug vertingos informacijos apie jo elgesį. Programėlė telefone – tai ir įrankis rinkti žinioms apie tai, kur žmogus naršo internete, ko ieško. Prekybininkui tai aukso vertės informacija.

Šiandienos ir rytojaus atsiskaitymo būdai

E. prekybos plitimas neišvengiamai atneša ir naujų vėjų atsiskaitymo srityje. „Niekam ne paslaptis, kad vis mažiau klientų eina į pačius bankus. Intuicija mums turbūt kuždėtų, kad naudojimasis internetine bankininkyste auga, bet šis skaičius pastaruoju metu jau yra gana stabilus. Tačiau įdomioji dalis ta, kad mobilioji bankininkystė auga kaip ant mielių. Atsakymas į klausimą, kada reikėtų pradėti ruoštis būti ir telefone, yra vakar. Veikti mobiliojoje erdvėje reikėjo pradėti jau vakar“, – kalbėjo SEB banko pardavimo kanalų strategijos ir plėtros vadovas Baltijos šalims Paulius Tarbūnas.

Naujų, patogesnių atsiskaitymo būdų ieškoma nuolatos. Šiuo metu atrodo, kad kitas žingsnis mokėjimo evoliucijoje bus mobiliosios piniginės. „Mano nuomone, e. piniginių ir mobiliųjų piniginių srityje tikrai bus proveržis. Lietuvoje jau veikia „Paysera“, siūlanti tokią paslaugą. Iš pasaulinių bendrovių būtina paminėti „PayPal“. Bankai irgi kuria mokėjimams skirtas programėles. Artimiausias pavyzdys „Swish“, veikianti Skandinavijoje ir kas mėnesį paauganti 100 tūkst. vartotojų. „Visa“, „MasterCard“ nori išsaugoti savo verslus, todėl irgi kuria tokias pinigines“, – sakė pranešėjas.

Be to, galima numanyti ir kitus šios evoliucijos žingsnius. „Mobilieji telefonai jau yra praeitis, kurios dalimi privaloma būti. Tačiau rinką užvaldo įvairūs nešiojamieji įrenginiai: apyrankės, laikrodžiai, gal kada nors ir pakabukai. Į šią pusę rinka tikrai turėtų judėti. Tikrai nežinau, kaip tai bus pritaikyta e. prekybos srityje, bet spėju, kad ateityje priešais kompiuterius aktyviai mojuosime savo laikrodžiais ir kitais prietaisais. Bankai, savo ruožtu, irgi ieškos sprendimų, kaip pritaikyti šias technologijas“, – teigė P. Tarbūnas.

Būtina pasirūpinti ir e. parduotuvės saugumu

Tiesa, šios žinios apie klientus suteikia ir tam tikrą atsakomybę. Tinkamai nepasirūpinę vartotojų privatumo ir teisių užtikrinimu, galite labai greitai prarasti savo reputaciją ir verslą.

„Triniti“ teisininkė Daugailė Syrusaitė savo pranešime vardijo pagrindinius dalykus, kuriais e. verslas turi pasirūpinti, norėdamas apsaugoti save ir klientus.

Pati e. parduotuvė tiesiog privalo apsaugoti savo intelektinę nuosavybę, t. y. savo prekių ženklą, unikalų dizainą bei autorių teises. To nepadarius nesąžiningi konkurentai gali bet kada pasinaudoti jūsų darbu.

Be to, e. parduotuvė privalo turėti savo sąlygas, su kuriomis sutinka pirkėjas, privatumo politiką, nurodančią, kaip gali būti naudojami pirkėjų duomenys, ir vartotojų teises bei pirkimo sąlygas. Be šių dalykų jokia e. parduotuvė negali tikėtis ilgalaikės sėkmės.

Kaip išsiskirti iš minios?

„SEM.lt“ verslo plėtros vadovas Karolis Baleiša, padedantis e. verslams išsiskirti iš minios bei surasti savo klientus, pabrėžė, kad, norint būti dideliam, tiesiog būtina susidraugauti su „Google“. Kadangi „Google“ algoritmai nėra vieši, tobulėjama bandant ir klystant. Vis dėlto yra tam tikrų principų, kaip tai reikėtų padaryti.

Pirmiausia reikia žinoti, ką darote geriau nei konkurentai. Gali būti, kad netgi prekiausite tomis pačiomis prekėmis, bet tai nė kiek netrukdo turėti pranašumą. Raktas yra turinys. Jis turi būti originalus, patrauklus, jame vartotojai turi rasti viską, ko jiems reikia.

„Net jeigu konkurentai pradės jus kopijuoti (už ką šiaip jau tampoma po teismus ir skiriamos baudos), „Google“ paieška vis tiek žmogų nukreipia į originalųjį šaltinį ir jūsų konkurentai iš to tiesiog neturės naudos, nes jų pozicijos organinėje paieškoje nepagerės“, – teigė K. Baleiša.

Pasak jo, svarbiausias dalykas, lemiantis, ar jūsų strategija suveiks, yra nukreipiamasis puslapis. Optimizavimas paieškos sistemoms nėra burtų lazdelė, pritrauksianti jums klientų. Jeigu jūsų produktas bus prastas, niekas nepadės. Tai galima palyginti su vakarėlio organizavimu. Jeigu sukviečiate visus sakydami, kad jame bus gera muzika, geras maistas, gražūs žmonės ir t. t., ir žmonės tai iš tikrųjų ras, jie ateis ir kitą kartą. „Labai svarbūs tam tikri vartotojų patirties elementai. Vartotojai turi labai greitai rasti reikiamą informaciją. Labai svarbi ir apmokėjimo dalis. Ar ji patogi? Vartotojus visada nervina registracijos formos. Jeigu įmanoma, neturėkite jų. O jei negalite, kuo labiau viską supaprastinkite“, – patarė K. Baleiša.

Ką reikia žinoti, norint sukurti sėkmingą e. verslą?