Gegužės 28 d. vyko jau kasmetiniu tapęs didžiausias jauno verslo forumas #LAUNCH 2019. Šiemet visas dėmesys bei renginio programos turinys buvo nukreiptas į e. prekybą. Renginį sudarė konferencijos ir praktiniai mokymai, kuriuos vedė savo sričių specialistai bei sėkmingų rinkodaros ir e. parduotuvių verslų įkūrėjai.

Vieni paskutinių savo apmaudžiausiais verslo plėtojimo etapais konferencijų metu pasidalijo įmonės „Lecler“ bendraįkūrėja Birutė Kaušilaitė, „Baldai1.lt“ ir „Furniture1.eu“ vadovas Pijus Makarevičius bei „HarmonyLife“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Kapočius.

Netinkamas atsiskaitymo būdas

Viena apmaudžiausių situacijų, anot T. Kapočiaus, jam įvyko bandant lokalizuoti verslą Švedijoje. Tada „HarmonyLife“ vadovas susidūrė su tuo metu jam negirdėtu apmokėjimo būdu – švedai pageidavo už perkamas prekes atsiskaityti pagal sąskaitas faktūras, o tai reiškia, kad klientas už prekę susimoka tik ją gavęs. Pasak diskusijos dalyvio, atsiskaitymo terminas paprastai būna iki dviejų savaičių.

„Pasidavėme tam tuo metu įsišaknijusiam stereotipui, kad Vakaruose gyvena vien sąžiningi žmonės. Neturėjome jokių abejonių, išsiuntėme prekes ir laukėme pinigų“, – pasakojo T. Kapočius. Tačiau įmonės vadovai neatsižvelgė į vieną labai reikšmingą niuansą – klientams išsiųstose sąskaitose nurodė lietuviškus sąskaitos numerius, nepagalvoję, kad klientui iš Švedijos padaryti pavedimą į Lietuvos bankus dėl tam tikrų bankinės sistemos subtilybių yra labai ilgas ir sudėtingas procesas. „Dėl šios klaidos porą savaičių praleidome ant bankroto ribos, tačiau galiausiai išsikapstėme“, – įmonės istorija dalijosi T. Kapočius.

Norint išvengti tokių klaidų, įmonės įkūrėjas rekomenduoja kuo labiau kopijuoti vietinius verslininkus ir siūlyti užsienio klientams jiems įprastą ir patogų būdą atsiskaityti už perkamas prekes bei užtikrinti jiems įprastą aptarnavimą, prekių gražinimo galimybę ir siuntimo laikotarpį.

Samdyti profesionalus verta

Viena didžiausių savo klaidų veido kaukėmis prekiaujančios įmonės „Lecler“ bendraįkūrėja įvardija tai, kad savo internetinę parduotuvę ji su kolege kūrė pati, nepasitelkdama jokios reikšmingos trečiųjų asmenų pagalbos. Tokio sprendimo priežastis buvo ta, kad B. Kaušilaitės įmonė ir yra jų platinamo produkto gamintoja, todėl pagrindinius įmonės resursus kolektyvas skyrė būtent gamybai. Parduotuvė buvo įkurta, tačiau, anot diskusijos dalyvės, e. prekybos žinių jai ir jos kolegai labai trūko.

„Sukūrėme daugiau ar mažiau veikiančią internetinę parduotuvę naudodamos internetinių platformų šablonus, tačiau mūsų žinios e. pardavimų srityje geriausiu atveju siekė prasto studento lygį. Paleidome reklamą socialiniuose tinkluose, tačiau pastebėjome, kad niekas taip ir neįvyko“, – dalijosi „Lecler“ bendraįkūrėja.

Kad ištaisytų šią klaidą, „Lecler“ įkūrėjoms teko skirti papildomų resursų rinkodaros specialistams samdyti. „Atsižvelgdamos į konkurenciją, tikrai nerekomenduotume kartoti šių klaidų. Svarbu suprasti, kad jūsų parduotuvės optimizavimui, elementariam parduotuvės bei jūsų produkto matomumui užtikrinti reikia investuoti į savo srities specialistus pačiame pradiniame etape“, – teigia B. Kaušilaitė.

Per didelis pasitikėjimas savimi gali pakišti koją

„Baldai1.lt“ vadovas Pijus Makarevičius diskusijos metu paantrino kitiems dviem savo pašnekovams ir pritarė, kad pagrindiniai e. prekyba užsiimančių įmonių kuriozai vyksta būtent lokalizuojant verslą svetur. Ir, anot verslininko, „Baldai1.lt“ tikrai nebuvo išimtis.

Kalbėdamas apie padarytas klaidas, diskusijos dalyvis pirmiausia prisiminė bandymą lokalizuoti verslą Kroatijoje, kuriant internetinę parduotuvė kroatų rinkai: „Mes buvome visiškai savimi užtikrinti ir manėme, kad mūsų komandai tikrai neprireiks jokios profesionalų pagalbos. Buvome įsitikinę, kad viską puikiai sugebėsime padaryti patys.“

Laikui bėgant internetinės parduotuvės puslapis buvo paruoštas, funkcionalumas patikrintas ir atėjo laikas jį paleisti. Sulaukusi pirmųjų klientų, „Baldai1.lt“ komanda akimirksniu pradėjo teirautis jų įspūdžių apie parduotuvę. „Klausėme, kaipgi jiems atrodo mūsų kroatiška svetainė, prisistatinėjome patyrusiais profesionalais, kurie jau dirba keliose šalyse ir sulaukėme atsakymo, kad su parduotuve viskas labai puiku, tačiau ji ne kroatiška, o serbiška“, – neįprastą situaciją atskleidė P. Makarevičius.

Sutvarkyti šiai klaidai, pasak paties vadovo, resursų prireikė labai nedaug, tačiau tai puikus patvirtinimas, kad lokalizuojantis būtina pasikliauti vietiniais specialistais.