Europoje gimsta apie 36 proc. viso pasaulio startuolių, tačiau tik 14 proc. iš jų peržengia vienaragio ribą. Kas lemia tokius kuklius skaičius Europoje? Ypač jei palyginsime su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), kuriose susikuria ir auga daugiausiai startuolių pasauliniu mastu.

Europos startuoliams daug sunkiau sekasi pritraukti finansavimą vėlesniuose etapuose, todėl jie dažnai gali įstrigti esamoje stadijoje. Tokiais atvejais kompanija gali generuoti pajamas, tačiau potencialas augti ir plėstis sustoja. Kaip Europos rinka sukuria trukdžius startuoliams augti ir gauti vėlesnį finansavimą, komentuoja Lietuvos verslo angelų asociacijos (LitBAN) valdybos narys Martynas Kandzeras.

Iššūkiai Europos rinkoje

Vienas pagrindinių iššūkių startuoliams, plečiantis į kitas Europos šalis, yra kultūriniai ir teisiniai šalių skirtumai. Nors Europos Sąjunga labai prisidėjo prie atviros rinkos sukūrimo, vis dėlto ją sudaro atskiros valstybės su skirtingomis kalbomis ir skirtingais nacionaliniais valdymo organais. Visas procesas yra daug sudėtingesnis nei JAV. Čia startuoliai, augdami ir plėsdamiesi į kitas valstijas, nesusiduria su dideliais kultūriniais skirtumais, todėl ir pats kompanijų augimas yra daug spartesnis. 

Investuotojas Martynas Kandzeras teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl Europoje startuoliai auga lėtai, yra fragmentuota rinka. „JAV startuoliai iškart planuoja dirbti visoje šalyje, o Europoje procesai vyksta kitaip. Pavyzdžiui, startuojama Lietuvoje, paskui norima plėstis į Lenkiją, tačiau atsiduriama visiškai kitokioje plotmėje: reikia suprasti šalies kultūrinį identitetą ir teisinę aplinką“, – analizuoja ekspertas pridurdamas, kad šie du pagrindiniai iššūkiai daro įtaką startuolių plėtros greičiui ir sudėtingumui. 

Kokių pokyčių galima imtis?

Įvertinus, kad Europos rinka nėra itin palanki sparčiam startuolių augimui, ypač vėlesnėse stadijose, kyla klausimas, ar galima kažką pakeisti? Sėkmės atveju, daugumai Europos startuolių plečiantis teko peržengti ne tik savo šalių ribas, bet ir žemyno ribas, nors tik pusė JAV startuolių išsiplėtė už valstijų ribų. Kaip užtikrinti, kad tokių sėkmės atvejų, kad startuoliai plėstųsi ir į kitus žemynus, būtų daugiau? Pasak M. Kandzero, vienas iš atsakymų yra tarptautinis (angl. cross-border) investavimas. „Šiuo metu bandoma paskatinti tarptautinį investavimą Europos lygmeniu, kad į startuolį investuotų, pavyzdžiui, ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių investuotojai. Taip startuolis gali greičiau plėstis, atsiranda daugiau galimybių Europos šalyse. Tarptautinis investavimas gali paskatinti ne tik greitesnį augimą, bet ir vienaragių atsiradimą“, – komentuoja ekspertas. Šį klausimą sprendžia ir skatinamąsias priemones kuria Europos verslo angelų asociacija „EBAN“. Ji jungia verslo angelų tinklus Europoje. „Europiniu mastu reikia stiprinti dar vėlesnį finansavimą, kai tampa sunku gauti papildomų pinigų. Tada startuoliai mąsto apie JAV fondus, tačiau dėl JAV fondų irgi vyksta konkurencinė kova. Vis dėlto kapitalo judėjimas iš JAV į Europą vyksta ir dėl kelių paprastų priežasčių: Europos startuoliai yra pigesni, o talentų čia netrūksta“, – papildo M. Kandzeras.

Lietuvos startuolių augimo iššūkiai

Apžvelgus Europos startuolių kontekstą, svarbu aptarti ir Lietuvos startuolių padėtį pritraukiant investuotojų. Anot Martyno Kandzero, startuoliams labai svarbu ne tik galvoti, kaip pritraukti lėšų dabartiniu momentu, bet ir turėti planą kitiems finansavimo etapams. „Vienas svarbiausių dalykų – iš kur startuolis iš pat pradžių gaus pinigų. Būtina strategiškai mąstyti į priekį ir iš karto susiplanuoti finansavimo seką. Reikia numatyti, kokios yra galimybės pritraukti finansavimą vėlesnėse stadijose, o šis procesas palengvėja, jei investuotojas arba startuolis jau turi užmezgęs kontaktų su investuotojais, kurie investuoja vėlesnėse stadijose“, – dalijasi ekspertas. M. Kandzeras taip pat pasidžiaugia, kad Lietuvos rinkoje yra vis daugiau talentingų žmonių, kurių tarptautinis požiūris daug platesnis.