Investavimas vis dar yra labiau vyrų „žaidimų aikštelė“. Net JAV tik trečdalis moterų save laiko tikromis investuotojomis, rodo 2021 metais vieno didžiausių pasaulyje investicijų fondų „Fidelity Investments“ atlikta amerikiečių apklausa. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę investuoti pradėjusios lietuvės užaugino savo verslus, išbandė skirtingus investavimo būdus ir dabar padeda pradedantiems investuotojams.

Kas dar prisimena taupymo lakštus?

Prieš daugiau kaip 30 metų pradėti platinti taupymo lakštai buvo bene pirmuoju valstybės pasiūlytu investavimo instrumentu Lietuvoje, skirtu išimtinai tik fiziniams asmenims. Viena iš „Verslo angelų fondo II“  valdytojų, žinoma investuotoja Daiva Rakauskaitė sako, kad pati investuoti pradėjo būtent nuo taupymo lakštų.

„Pirmoji mano investicija buvo į taupymo lakštus – Vyriausybės vertybinius popierius. Metinės palūkanos siekė apie 17 proc., tačiau nebuvo labai didelės lakštų paklausos. Tuo metu visuomenė galvojo, kad tai didelė rizika, o aš maniau, kad tikrai verta. Atsiėmiau indėlį ir tiesiog sudėjau čia“, – prisimena ji.

Anot D. Rakauskaitės, tuo metu buvo galima įsigyti valstybės valdomų įmonių akcijų už investicinius čekius, vėliau ji išbandė ir akcijų biržą.

Taupymo lakštai buvo ir investuotojos, verslininkės Viktorijos Trimbel vienu pirmųjų pasirinkimų.

„Pradėjau investuoti būdama maždaug 20 metų amžiaus, po pirmųjų profesinės veiklos metų investiciniame banke „Suprema“. Pirmosios investicijos buvo žemo rizikingumo:  terminuoti indėliai, taupymo lakštai, investicinis draudimas. Šių investicijų tikslas buvo apsaugoti savo šeimą nuo rizikos ir įdarbinti santaupas. Vėliau mano rizikos apetitas ir investicijų struktūra keitėsi“, – pripažįsta ji.

Dukroms – investavimo įrankiai

Trimbel teigimu, investuoti ji mokė ir savo dukras.

„Jos gimtadienio proga yra gavusios dovanų ir banko sąskaitas, ir įmonių akcijų, neskaičiuojant mūsų žaisto žaidimo „mamos bankas“. Kiekvienam pradedančiam investuoti pirmiausiai siūlyčiau labai gerai įsivertinti savo rizikos toleranciją. Ir ne pagal amžių, o pagal asmenines aplinkybes, turimą turtą, išlaikomus asmenis, alternatyvių pajamų šaltinius bei kiek psichologiškai esate pasirengęs toleruoti riziką ar investicinę nesėkmę. Būtinai turite pasverti, kiek jums neskaudės prarasti ir kiek svarbus investicijų likvidumas, arba galimybė jas greitai parduoti“, – pataria ji.

Rakauskaitės vertinimu, ir dėl žinių stokos, ir dėl tikrai nepaprastų geopolitinių aplinkybių bei rinkos sąlygų, šaliai atgavus Nepriklausomybę, investicijos, kaip grąžos ar turto ilgalaikis auginimas, nebuvo pats didžiausias gyventojų prioritetas.

„Tuomet svarbiau buvo taupyti juodai dienai, o ne investuoti, nebuvo gyventojams lengvai prieinamų įvairių investavimo įrankių bei taikinių, kur investuoti. Be to, verslininkas, investuotojas anksčiau, iki 1991 metų, buvo blogis. Šis požiūris pasikeitė, bet tam, kad tai įvyktų, turėjo pasikeisti kartos. Dabar turime žinių, šaltinių, galime išeiti į pasaulį ir matyti plačiau, tai yra labai svarbu priimant sprendimus, kur investuoti“, – sako ji.

Rakauskaitė šiuo metu investuoja į fondus, kurių valdyme pati dalyvauja, dalį asmeninių pinigų skyrė pensijų fondams. „Verslo angelų fondo II“, kuriam INVEGA skyrė 10,23 mln. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo ir investuojančio kartu su verslo angelais, portfelyje yra 17 įmonių. Į jas jau investuota daugiau kaip 14 mln. Eur.

Daugiau investuojančių vyresniame amžiuje

Užsienio ekspertai pastebi, kad kuo vyresnio amžiaus yra moterys, tuo daugiau jų jaučiasi drąsiau investuodamos. V. Trimbel vertinimu, dažnu atveju moterų atlygis už tą patį darbą vis dar mažesnis, o gyvenimo kaštai vienodi, neminint net tų atvejų, kai ant moters pečių ir finansų krenta vaikų, tėvų ar kitų artimų asmenų išlaikymas.

„Ne dėl vienos priežasties moterys turi mažiau laisvų lėšų, kurios galėtų būti skirtos investavimui. Tačiau net ir tada ne tik galima, bet ir dar svarbiau skirti dalį savo pajamų investicijoms ir taupymui. Rinkoje galima rasti įvairių galimybių pradėti nuo labai mažų sumų: tiek automatiškai taupyti apvalinant kiekvieną banko sąskaitos transakciją, tiek investuoti į akcijas – nors ir nuo vieno euro“, – pataria ji.

Anot V. Trimbel, periodinis investavimas paprastai sumažina grąžos svyravimus, o nedidelės sumos kas mėnesį ilgainiui pavirsta apčiuopiamomis sumomis sąskaitoje.

Rakauskaitės vertinimu, moterys sėkmingai sukasi ir versle, ir investuodamos.

„Mūsų valdomų įmonių pakete iš 17 įmonių 2 jų yra moterų įkurtos ir valdomos – tai įmonės, veikiančios duomenų analitikos bei sveikos gyvensenos srityse. Šeiminės situacijos yra įvairios. Būna, kad sąskaita yra vyro, bet investicijas valdo moteris. Statistiškai dominuoja tos, kurios gyvena savarankiškai, jos paprastai ir investuoja daugiau. Be to, pastebėčiau, kad vyresniame amžiuje natūraliai padaugėja moterų investuotojų, nes jei vyras miršta ir jos paveldi investicijas, tuomet šios moterys renkasi toliau investuoti“, – pasakoja ji.

Kai kurie tyrimai rodo, kad moterys yra labiau disciplinuotos taupydamos, palyginti su vyrais. Pvz., 2017 m. „Fidelity Investments“ atliktos apklausos duomenimis, moterys vidutiniškai sutaupydavo 9 proc. savo metinio darbo užmokesčio, kai vyrai – 8,6 proc., tad potencialo joms netrūksta.