Koks verslas ateityje gali tikėtis daugiausiai investicijų?
2013.07.12
Temos: Finansai.
Gyvename tokiame laikmetyje, kai norint pradėti verslą nebūtina turėti turtingų giminaičių ar atitikti banko reikalavimus paskolai. Svarbiausia – itin originali, perspektyvi idėja ir motyvuota, stipri komanda. Ją įgyvendinti gali padėti rizikos kapitalo fondai, dažnai investuojantys į naujai kuriamas įmones ir siekdami gauti kuo didesnę grąžą prisiimant didelę riziką. Puikiausias pavyzdys JAV startupas „Dropbox“, sulaukęs 257,2 mln. dolerių investicijų, per porą metų savo vertę „užsiauginęs“ iki daugiau nei 1 mlrd. dolerių arba lietuviškas startupas. Turime ir vieną sėkmingiausių lietuviško startupo pavyzdį manodrabuziai.lt, kuris per tris metus sugebėjo pritraukti investicijas net du kartus: 2011 m. iš lietuviško rizikos kapitalo, o 2013 iš užsienio rizikos kapitalo.
Netolimos ateities rinkos poreikiai
Rizikos kapitalo fondo „LitCapital“ įkūrėjo Šarūno Šiugždos manymu, Lietuvoje perspektyviausios yra inžinerinės ir biotechnologinės sritys, taip pat – informacinės technologijos, tačiau tam tikrose ribose. „IT sričiai, norint išvystyti gerą produktą, reikalingas labai geras ryšys su potencialiais klientais. Jei tai produktas, skirtas galutiniam vartotojui, reikia labai gerai išmanyti jų poreikius, bet mes nesame IT tendencijas diktuojanti šalis. Programavimo paslaugas esame pajėgiausi teikti artimoje teritorijoje pvz. Skandinavijos šalyse. Tačiau ateityje gali rastis IT įmonių, konkurencingų regioniniu ar tarptautiniu lygmeniu“, – sako investuotojas.
Rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris Donatas Keras teigia, jog investicijų taikinyje mato ir biotechnologijas, tačiau artimiausius keletą metų informacinės ir mobiliosios technologijos, jo manymu, liks perspektyviausios rinkoje. „Startup.lt“ vadovas Ignas Kamantauskas D. Kero prognozes pagrindžia tuo, jog informacinių, komunikacinių technologijų srityje galima nuveikti daugiau, nei biotechnologijose su ta pačia suma.
Investuotojų taikinyje – eksporto galimybės
Daugelio rizikos kapitalo fondų akiratyje – vidutinio dydžio įmonės, turinčios eksporto rinkas. Dažniausiai tai – gamybinės įmonės, turinčios konkurencingą produktą. Fondams labai svarbi ir- įmonės komanda, ji turi būti patyrusi, labai gerai orientuotis rinkoje, kurioje dirba. „Mus labai domina technologinės įmonės, nes jos yra perspektyvios, tačiau lygiai taip pat palankiai žiūrime į daugybės sričių gamybines įmones, kurios eksportuoja arba turi labai didelį potencialą eksportuoti savo produktą“, – sako Šarūnas Šiugžda . „LitCapital“ šiuo metu yra investavusi pusę savo 25 mln eurų fondo sumos į 6 Lietuvos įmones. Tarp jų – aukštųjų technologijų įmonė UAB „Brolis Seminconductors“, atidariusi puslaidininkių lazerių gamybinę-mokslinę laboratoriją, PET pakuočių gamybos įmonė „Putokšnis“.
Rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ dukterinė įmonė „Startup.lt“ rizikuoja investuoti ir į komandas, kurios dar neturi pajamų arba jų srautas – itin mažas. Starto pozicijoje esančioms perspektyvioms įmonėms verslo akseleratorius „Startup.lt“ gali pasiūlyti ne tik pinigines investicijas, bet ir pagalbą formuojant komandą, analizuojant rinką bei pasiruošimą. „Dauguma mūsų investicijų – informacinių technologijų srityje“, – sako „Startup.lt“ vadovas Ignas Kamantauskas. Šiuo metu „Practica Capital“ yra investavusi į 6 verslo projektus, bendra investicijų suma – daugiau nei milijonas eurų.
„Labai atsargūs esame su įmonėmis, kurios dirba tik vietinėje rinkoje. Mažmeninės prekybos srityje savo investicijas matytume tik išimties tvarka. Mūsų nedomina ir medienos pramonė, kuri Lietuvoje yra labai stambi, turi eksporto rinkas, tačiau nekuria didelės pridėtinės vertės. Apskritai, įmonės, kuriančios mažą pridėtinę vertę yra už mūsų interesų ribų“, – apie veiklos sritis, į kurias „LitCapital“ rizikos fondas yra linkęs investuoti mažiausiai kalba Šarūnas Šiugžda.
Nepasiruošimas sukliudo pritraukti investicijų
Pagrindine klaida, sutrukdančia įmonėms gauti investicijų, Š. Šiugžda įvardija nepasiruošimą. „Pateikiamuose vėslo planuose pritrūksta idėjos argumentų, paskaičiavimų, apgalvojus visus įmanomus scenarijus, žinių apie rinką, į kurią eina. Kartais įmonės nebūna atlikusios šių „namų darbų“, – sako „LitCapital“ įkūrėjas. Pašnekovo teigimu, kitą klaidą daro tie, kurie nebūna pasidomėję, kaip veikia rizikos kapitalo fondai. Pasak pašnekovo, tenka sugaišti daug laiko veltui, kol paaiškinami pagrindiniai šių fondų veiklos principai.
Nedaug įmonių sulaukia investicijų ir todėl, kad įmonės analizė ir įvertinimas yra itin kruopštūs, mat rizikos kapitalo fondai nereikalauja jokio užstato, garantijų kaip bankai, tad, iš esmės, jokių saugikių nuo nesėkmingų investicijų nėra. Š. Šiugždos manymu, tik 5-10 proc. įmonių, esančių rinkoje, yra pajėgūs rasti finansavimą ir sutarti sąlygas su rizikos kapitalo fondais.
Įmonės „Startup.lt“ vadovo Igno Kamantausko teigimu, pradedantieji dažnai turi perspektyvias idėjas, tačiau nėra pasiruošę jas parduoti užsienio rinkose. „Lietuvos rinka nėra pakankamai didelė, tad esame linkę investuoti į tuos produktus, kurie turi potencialo augti. Tačiau neretai pradedančiųjų komandose pritrūksta marketingo specialisto, išmanančio, kokią komunikacijos strategiją pasirinkus būtų galima įeiti į tarptautines rinkas“, – sako I. Kamantauskas. Jo manymu Lietuvoje apskritai sunku rasti ir įtikinti prisijungti prie jaunų įmonių specialistus, išmanančius kaip sėkmingai lokalų produktą galima įvesti į JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ar net Lenkijos rinkas.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.