Investicijos gali tapti galimybe verslo plėtrai. Fonduose pirmenybė teikiama organizacijoms, kurios yra perspektyvios, kuria inovatyvias technologijas, užsiima gamyba. Kokie yra pagrindiniai kriterijai norintiesiems plėtoti globalų verslą ir veikti ne tik Lietuvoje, dalinasi „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantysis partneris Arvydas Strumskis.

Lietuviai linkę ieškoti partnerių

Remdamasis statistika, pašnekovas teigia, kad Lietuvos verslai labiau linkę ieškoti partnerių užsienyje nei pasiryžti eiti į kitas rinkas. Dažniausiai susitelkiama į produktų arba paslaugų eksportą. Nors fondai skatina plėtrą, visgi nedaug kam pasiseka. Nesėkmės priežastys slypi išankstinėse prielaidose ir laiko pervertinime. Ekspertas pabrėžia, kad versle svarbu detalės, tokios kaip kalbos mokėjimas ar papročiai. Pažintis su skirtingomis rinkomis gali prilygti „dramblio valgymui po gabaliuką“, bet A. Strumskis pataria plėstis į didesnes rinkas, o ne užstrigti mažesnėse.

Nelankstumas – nesėkmės pradininkas

Žengiant į užsienio rinką, tik gerų idėjų neužtenka. Viena didžiausių verslininkų daromų klaidų – manyti, kad kitur nieko naujo ir viskas tas pats. Kaip teigia ekspertas: „Nelankstumas žudo.“ Nors ir atrodo elementaru, pašnekovas primena, kad pradėti globalų verslą reikėtų nuo geros anglų kalbos, kuri yra verslo kalba.

Sėkmingai vystoma veikla vienoje šalyje netampa garantu, kad ir kitur sulauks pripažinimo. A. Strumskis dalinasi, kad dažnai tenka susidurti su iš anksto susidarytomis prielaidomis: „Jei pas mus pasisekė, tai kitur taip pat.“ Tad kitas žingsnis – lokalus išmanymas. Kadangi rinkos yra skirtingos, kuriamas produktas ar paslauga gali skirtingai tenkinti vartotojus. Kiekviena auditorija turi savo unikalumą, kurį reikėtų įsivertinti ir suprasti.

„Tyrimai visada gerai. Tačiau aš pats mačiau, kad šalia akademinių tyrimų tarptautinės įmonės praleidžia daug laiko bandydamos suprasti rinką, o ne tik paskaityti apie tai, nes vėlgi rinkos turi savo specifiką. Yra pavyzdžių, kad kai kurie produktai ar paslaugos yra labai paklausios, bet neaišku, kodėl. Pavyzdžiui, kebabai Lietuvoje – visiška mistika, kodėl tokie populiarūs, ko nėra niekur Europoje“, – sako pašnekovas.

Pasiruošimas sėkmės negarantuoja

Visame pasaulyje kultūriniai skirtumai yra didžiuliai. Geriausias būdas perprasti rinką – pagyventi nors kiek kitoje šalyje, susipažinti su tos vietos vartotojų įpročiais ir poreikiais. „Darbas užsienyje pradžioje yra brangu, tačiau jei pasiseka, labai atsiperka“, – teigia A. Strumskis. 

Pašnekovas dalinasi, kad, net ir turint geriausią pasiruošimą bei žinių, garantuotų sėkmingo išėjimo į kitas rinkas kriterijų nėra: „Pirma, truks daug metų, kol verslas įsitvirtins svečiose šalyse. Reikia kantrybės. Antra, reikia turėti aiškius procesus ir procedūras, tvarkas, prekių ženklus ir t. t. Reikia labai gerai pasiruošti sistemiškai, tačiau ir tai negarantuoja sėkmės.“

Vien tik sėkmingos istorijos gali sudaryti netikrą įspūdį, kad visiems pavyksta. Reikėtų suprasti, kad garsiai kalbėti apie pralaimėjimus nėra įprasta, greičiau priešingai – norisi slėptis dėl patirtos gėdos. Visgi tokiais atvejais A. Strumskis įžvelgia verslininkams bendrą bruožą: „Kas bandys kalbinti nesėkmingą rašytoją ar dainininką, dirbantį maisto išvežiotoju ar taksi vairuotoju? Bet dauguma žmonių daro bet kokius darbus, kad svajonė priartėtų. Tai visų verslininkų savybė.“

Būti išskirtiniam ar pelningam?

Nors dažnai traktuojama, kad globaliai sėkmingas produktas yra visur pritaikomas, A. Strumskis primena sąvokos prasmę: „Globalus visai nereiškia „visur yra“. Globalus reiškia, kad daugelyje šalių veikia. Reikia turėti galvoje, kad vienose šalyse bus labai sėkminga veikla, kitose vidutiniškai, o dar kitur visai nesiseks. Bet tai įprasta.“

Kad ir kokios būtų verslo kūrimo taisyklės, šiandien valdant organizaciją stengiamasi išsiskirti, sukurti kažką naujo. Pašnekovo teigimu, kūrybingumą reikėtų sieti su inovacijomis: „Jei kūrybingumas suprantamas kaip inovacijos, tai, manau, kiekvienam verslui labai svarbu būti inovatyviam.“ Visgi iš pažiūros genialios idėjos ne visada gerai. „Verslo angelų fondo I“ vadovaujančiojo partnerio manymu, kūrybingumas kartais tampa problema. Taip nutinka, kai pamirštamas pagrindinis įmonės tikslas – pelnas, kuris yra klientų pasitenkinimo pasekmė. Tai yra rodiklis, kuris ir atskleidžia verslo sėkmę.