Pritraukti pirmąsias investicijas į ką tik pradėtą nuosavą verslą ar gauti banko paskolą žaliai idėjai įgyvendinti ir plėtoti – nelengva užduotis. Investuotojai ir bankininkai apiberia aibe klausimų, o jei savo verslo perspektyvų finansine išraiška įvardyti negali, tenka suktis iš asmeninių lėšų. „BZN Start“ pakalbino tris pradedančiuosius startuolius, kurie į verslo pradžią nepabūgo investuoti 50 tūkst. litų.

Naudojasi faktoringu

Ekologiškų statybinių medžiagų prekybos įmonę prieš metus Alytuje įkūręs Vytautas Miškinis (nuotr. kairėje) turi kuo džiaugtis. Bendrovės apyvarta per pirmuosius metus augo žymiai sparčiau, nei tikėjosi įkūrėjas. Tiesa, pritraukti lėšų iš kredito įstaigų iš pradžių buvo neįmanoma misija. Visos durys tuomet buvo užvertos. Tačiau savo idėja tikintis verslininkas, jei randa užrakintas duris, bando kitas galimybes, o ne nukabinęs nosį kulniuoja namo.

„Buvo galimybė imti paskolą iš kredito unijos, tačiau sąlygos ir palūkanos pasirodė nepalankios. Pirmuosius 50 tūkst. litų investavau iš asmeninių santaupų, tačiau užsiimant prekyba jos tirpsta labai gretai. Didieji statybinių medžiagų pardavėjai pripratinę klientus prie mokėjimų su atidėjimu. Nusistovėjusių rinkos taisyklių pakeisti nepavyks. Sandorį privalau papildyti naujomis medžiagomis, kad esant reikalui iškart jas galėčiau pristatyti pirkėjui. Šiuo atveju man labai pagelbėjo kita bankų teikiama finansinė paslauga – faktoringas“, – paaiškino V. Miškinis.

Daugiausia problemų pirmaisiais mėnesiais verslininkui kilo dėl nuolatinio pinigų trūkumo. Norėdamas pradėti prekybą jis turėjo užsisakyti nemažai kainuojančių statybinių medžiagų. Pirmuosius 50 tūkst. litų vyras investavo į sandėlio ir jo technikos nuomą bei sandėlio užpildymą atsargomis. Ekologiškų statybinių medžiagų tiekėjų vyras ieškojo pats – juos rado Estijoje ir Čekijoje.

„Viskas paprasta: arba įtikini statybinių medžiagų gamyklas, arba ne. Kai kuri naują įmonę, visko reikia: ir tiekėjų, ir sandėlio, ir reklamos. Sunku pasakyti, kas svarbiausia ir kam didžiausią dėmesį skirti. Juk jei sandėlyje neturėsi krautuvo, negalėsi transportuoti didesnių medžiagų. Tai gal krautuvas svarbiausias?“ – šyptelėjo „Ekorentos“ įkūrėjas.

Prekių atsargos ir kreditavimas – iššūkis daugumai prekybos veiklą pradėjusių įmonių. V. Miškinio teigimu, jei finansinės galimybės būtų neribojusios verslo pradžios, veiklą plėstų keliskart sparčiau.

„Kuriant pirmąjį verslą pradžia niekam nebūna lengva, tenka paplušėti. Iš pradžių įregistravau verslą kaip mažąją bendriją. „Ekorenta“ buvo pirmoji mažoji bendrija Alytaus regione, taigi gavome ir šiek tiek nemokamos reklamos. Įregistruoti veiklą pavyko per tris dienas. Džiugu, kad padėjo ir savivaldybė – padengė interneto svetainės kūrimo išlaidas. Iš pradžių kiekviena, net ir nedidelė, parama džiugina“, – pabrėžė verslininkas.

Vėliau V. Miškinis pakeitė veiklos formą – įmonė tapo uždarąja akcine bendrove. Pagrindinė to priežastis, anot pašnekovo, – geresnės sąlygos gauti kredito įstaigų finansavimą.

Buria patikimus meistrus

Mintis įkurti paslaugas teikiančių įvairių sričių meistrų paieškos įrankį internete raskgreitai.lt vilnietei Daivai Gerulytei (nuotr. kairėje) kilo pačiai ieškant meistrų. Jos teigimu, skelbimų lentose norint rasti specialistą tam tikram darbui atlikti dažnai kyla sunkumų. Portale raskgreitai.lt paieškos mechanizmas veikia kitaip nei skelbimų lentose. Žmogus įdeda nemokamą skelbimą, kuriame įvardija, kokių meistro paslaugų jam reikia. Tokį darbą galintis atlikti svetainėje prisiregistravęs specialistas už kliento kontaktinius duomenis sumoka tam tikrą mokestį.

„Svetainės dizaino ir programavimo paslaugos atsiėjo brangiausiai. Iš 50 tūkstančių litų, kuriuos projekto startui išleidau iš asmeninių santaupų per pusantrų metų iki dabar, maždaug 30 tūkst. sumokėjau programuotojams. Jei sakyčiau, kad kurdami šį projektą nedarėme klaidų, būtų netiesa. Dabar nesistengčiau į svetainę nuo pat pradžių sukrauti visų įmanomų funkcijų. Geriau pradėti veikti su esminėmis, bazinėmis funkcijomis, o vėliau tobulinti ir pridėti naujų. Jei būčiau taip elgusis, programavimui būčiau išleidusi trečdaliu, tai yra 10 tūkst. litų, mažiau“, – skaičiavo verslininkė.

Kitos išlaidos – reklamai, teisinėms ir apskaitos paslaugoms, anot D. Gerulytės, yra neišvengiamos, todėl jei interneto projektą kuriantys jaunieji verslininkai nori sutaupyti, tai realiai galima padaryti tik apkarpius programavimo biudžetą. Geriau pradėti nuo mažiau, o paskui augti, neabejoja raskgreitai.lt įkūrėja.

Atvirasis kodas atriša rankas

Idėja apie verslo verslui (B2B) skirtą rekomendacijų svetainę ryšių su visuomene srityje dirbančiam Kęstučiui Gečui (nuotr. kairėje) kilo prieš trejus metus. Verslo reputacijai kurti, o kartu pardavimui didinti skirtas tinklas bizrecommends.com interneto erdvėje pasirodė prieš tris mėnesius.

„Investavau savas lėšas, nes kuriant projekto pamatus norisi neprarasti kūrybos laisvės, kurią gali varžyti atėjęs investuotojas. Techniškai vertinant tokio projekto programavimas nėra labai sudėtingas, sunkiau buvo sukonstruoti šio tinklo veikimo logiką. Pažvelgęs atgal, ką siūlyčiau kitiems verslininkams, kurie pirmąkart ketina imtis interneto projekto, – naudokite atvirojo kodo įrankius. Taip netapsite priklausomi nuo vienos programuotojų įmonės ar žmogaus, jūsų rankos bus laisvos“, – patarė K. Gečas.

Pašnekovo teigimu, gerą verslo idėją sugalvoti gali kiekvienas mirtingasis, tačiau svarbu ar ir kaip ji bus įgyvendinta. Verslo rekomendacijų tinklo įkūrėjas pritarė, kad nereikia investuoti didžiulių pinigų į galutinę projekto versiją. Kur kas racionaliau pradėti beta režimu ir jį bandant aplipdyti papildomomis funkcijomis.

„Kadangi pradinio biudžeto lokio dalis atitenka svetainės programavimui, ne mažiau būtiną projekto reklamą vykdome pasitelkdami socialines medijas ir asmeninius kontaktus. Šio tinklo išskirtinumu laikau kokybinį elementą. Nuo kitų platformų, kuriose publikuojami bendrovių kontaktai ir jų paslaugų bei produktų aprašymai, skiriamės tuo, kad mūsų esmė – buvusių ir esamų įmonės klientų rekomendacijos. Bizrecommends.com tikslas – žengti toliau už tėvynės ribų, Lietuvoje projektą tik bandome. Viskas, kas šiuo metu svetainėje nemokama, ir toliau nekainuos. Ištobulinę projektą sieksime uždirbti iš papildomų tinklo funkcijų“, – paaiškino K. Gečas.

Projekto įkūrėjas neatmeta galimybės projekto plėtrai lėšų ieškoti ne tik asmeninių santaupų puodynėje. Tačiau pirmiausia reikia turėti veikiantį ir pajamas nešantį produktą, kitaip, verslininko įsitikinimu, gaišite savo ir investuotojų laiką.