Dažnai menininkai, ieškantys papildomo finansavimo šaltinio, bendradarbiauja su prekių ženklais. Kad mainai būtų sėkmingi, menininkams, pagal susitarimą su prekių ženklo atstovais, tenka susitarti dėl bendradarbiavimo sąlygų. Lina Lapelytė, viena iš 58-ojoje Venecijos meno bienalėje „Auksinį liūtą“ laimėjusio kūrinio „Saulė ir jūra (Marina)“ autorių, lapkričio mėnesį vykusioje Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) organizuotoje konferencijoje „LiMA Day Lietuva’19: Praeitis. Dabartis. Ateitis“ pokalbio moderatorei Dovilei Filmanavičiūtei atskleidė, kaip sekėsi ieškoti papildomo finansavimo Venecijos bienalei.

Menui reikia sirgalių

Šiais metais Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje dalyvavo 89 šalių atstovai. 2019 m. „Auksinį liūtą“, aukščiausią bienalės įvertinimą, laimėjo kūrinys „Saulė ir jūra (Marina)“. Autorės – kompozitorė Lina Lapelytė, rašytoja Vaiva Grainytė ir režisierė bei scenografė Rugilė Barzdžiukaitė – pasiūlė bienalės lankytojams atkreipti dėmesį į klimato kaitą.

Pagrindinės šio kūrinio rėmėjos buvo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros ministerija, skyrusios fiksuotą sumą lėšų. Tačiau, pasak L. Lapelytės, buvo aišku, kad turimai kūrinio vizijai įgyvendinti skirtos sumos nepakaks. Todėl pavasarį įvairias Vilniaus vietas pasiekė plakatai su besišypsančiais ir medalius laikančiais olimpiečiais.

Du mėnesius trukusios kampanijos „Ir menui reikia sirgalių“ esmė – parodyti žmonėms, kad ir meno atstovams, kaip ir sportininkams, reikia palaikymo. Menininkės norėjo kuo daugiau su menu nesusijusių žmonių paaiškinti, kas yra Venecijos bienalė ir kodėl joms reikalinga finansinė parama. „Manau, kad tie du mėnesiai švelnios komunikacijos, kurią mums padėjo suformuluoti ir apipavidalinti komunikacijos agentūra, padėjo paruošti bendruomenę, kuri paskui mobilizavosi ir darė ką gali, kad mums padėtų“, – teigė L. Lapelytė.

Meno finansavimas Lietuvoje ir svetur

Kompozitorė sakė, kad šiuolaikinio meno finansavimas Lietuvoje yra labai sudėtingas dalykas. Tai ypač išryškėjo susidūrus su užsienio šalių rėmėjais, kurių patirtis, susijusi su parama menui, yra visiškai kitokia: „Dar prieš gaunant apdovanojimą, paviljoną aplankė Šveicarijos fondo „Lawrence“ įkūrėja, kuriai performansas labai patiko. Ji tiesiog nusprendė, kad daugiau žmonių turi pamatyti šitą kūrinį ir pasiūlė finansuoti papildomą performanso dieną.“

Prieš atvykdamos į Veneciją, menininkės buvo suplanavusios performansą rodyti tik šeštadieniais. Atsiradus papildomam finansavimui, paviljonas lankytojų laukė ir trečiadieniais. „Trečiadieniai kainavo nemažą sumą pinigų. Kai sužinojau, kad mus rems, pirmiausia paklausiau, ko jie nori mainais. Prieš tai buvau dirbusi su rėmėjais Lietuvoje ir buvo labai aišku – kažką reikia duoti mainais. Vienintelis mūsų įsipareigojimas buvo pranešti jiems kiekvieno mėnesio pabaigoje, kiek trečiadieniais apsilankė žmonių“, – meno finansavimo skirtumus pasakojo L. Lapenytė.

Jubiliejinė konferencija

Jubiliejinė 10-oji konferencija „LiMA Day Lietuva’19“ sostinėje vyko lapkričio 28 dieną. Renginio dalyviai klausėsi 18 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio. Pranešimus skaitė: Mantas Velykis, „Truth.“ strategijos ir kūrybos vadovas, Tomas Ramanauskas, „NEW!“ partneris, Arūnas Valinskas, TV projektų prodiuseris ir kūrėjas, Andrius Grigorjevas, „Synthesis“ partneris ir strategas, Mantas Matukaitis, „Volfas Engelman“ marketingo vadovas, Paul Alexander, „Beyond Analysis“ vadovas, Laura Domarkė, „AdDrama“ vadovė, Ieva Semaškienė, „Biok Laboratorija“ „Kilig“ prekių ženklo vadovė, Arijus Žakas, „Socialus marketingas“ vadovas, Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje su opera-performansu „Saulė ir jūra (Marina)“ triumfavusios menininkė Lina Lapelytė, komisarė Rasa Antanavičiūtė ir kt.