„Turiu gerą verslo idėją ir noriu pradėti verslą! Iš kur gauti pinigų? Ar bankų siūlomos vis geresnės skolinimosi sąlygos nėra tik naujų burbulų pūtimo pradžia?“ – tai klausimai, į kuriuos atsakymų ieško ketinantys imtis savarankiškos veiklos ir pretenduojantys į valstybės paramą. Apie paskolos ir paramos jaunam verslui suteikimo niuansus kalbuosi su AB Šiaulių banko Vilniaus regiono projektų vadovu Viktoru Budraičiu, ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generaliniu direktoriumi Audriu Zabotka

NEPASKĘSKITE INFORMACIJOS JŪROJE

„Informacijos dabar tiek daug – jaunam verslininkui itin svarbu likti budriam ir domėtis tuo, kas vyksta ne tik aplink jį, bet ir pasaulyje. Sužinai, kas siūloma, o tada lygini – skirtingas mozaikos daleles turi sudėti į vieną vaizdą, o tada rinktis. Nereikia apsistoti ties vienu banku!“ – sako V. Budraitis ir akcentuoja vienos informacinės erdvės, kurioje būtų pateikta visa informacija apie verslo skolinimosi ir finansavimo galimybes, sukūrimo svarbą.

Pasak jo, norintys gauti paskolą verslui pirmiausia turi ateiti į banką. „Yra tokia grandinė: bankas, rizikos kapitalas, verslo angelai, „Invega“ ir kita“, – sako jis.

V.Budraitis pataria keliauti po truputį, mat rizika visada lieka didžiulė: „Be to, kiekviena savivaldybė turi savo verslo rėmimo fondus. Reikia nueiti, klausti, aiškintis.“ Tiesiog nepamirškite, kad yra tokia galimybė.

PRETENDUODAMAS Į PARAMĄ TURI ĮVERTINTI RIZIKĄ

V. Budraitis teigia, kad kreipdamasis paramos į bankus jaunas verslininkas turi žinoti, ką gamins ar kokią paslaugą teiks, kiek tai kainuos, kam parduos ir kiek turi savo pinigų bei kiek dar reikia. „Jei kas nors mano, kad įmanoma gauti paramą iš valstybės vien už gerą idėją, be savo dalies, Lietuvoje to nėra, – sako V. Budraitis ir pažymi, kad šiuo metu pasiskolinti iš banko sunkiau nei prieš penkerius metus: – Labai neaiški politinė situacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Neaišku, kas bus su Graikija, Ispanija. Be to, minimalaus atlyginimo pakėlimas verslą, tikėtina, veiks nevienareikšmiškai. Smulkųjį verslą regionuose tai gali papjauti. Juk 1 000 litų ir daugiau ne kiekvienas verslininkas galės mokėti, kai kurios įmonės bus priverstos nutraukti veiklą.

Kitas dalykas – pradedant verslą reikia savo dalies pinigais ar pastatu, o užstatai (ypač nekilnojamojo turto) yra nuvertėję ir niekas negali pasakyti, kiek tas pastatas bus vertas rytoj. Be to, pailgėjo atsiskaitymo terminai tarp įmonių“, – rizikos faktorius vardija V. Budraitis.

VERSLO PASAULYJE SVARBU ELGTIS SĄŽININGAI

„Bankas disponuoja indėlininkų pinigais ir turi atsiimti paskolą, bet visada galima kalbėtis apie paskolos grąžinimo koregavimą. Būtina suprasti, kad kuo ilgiau vilkinamas laikas ir pateikiama neteisinga informacija, tuo partneris taikys griežtesnes priemones. Niekas nieko nenori nužudyti“, – sako V. Budraitis.

Pasak jo, dabar svarbu visoms pusėms kalbėti tiesą, t. y. verslininkui sakyti tiesą bankui ir atvirkščiai. „Bankas privalo žmogų įspėti apie riziką, jei prašoma itin didelės sumos trumpam laikui, kalbėtis apie paskolos grąžinimo galimybių pratęsimą ilgesniam terminui“, – sako V. Budraitis.

A. Zabotka priduria, kad kartais pamirštama, kad bankininkystė – irgi verslas, o pagrindinis šio verslo pajamų šaltinis paprastai yra paskolų palūkanų pajamos. „Suprantama, kad pripažinti nesugebėjus įgyvendinti verslo idėjos, praradus ne tik savo, bet ir kreditorių lėšas ne kiekvienam verslininkui yra lengva ir paprasta. Tačiau išdrįsusiems tai padaryti kuo anksčiau, laiku apie tai informavus kreditorius, kartu su kreditoriais pasirengus spręsti galimas verslo problemas galima rasti stulbinamų išeičių ir laimėti visoms pusėms.

Dažnai teko matyti, kad bankai pakoreguoja paskolos grąžinimo grafikus, atideda paskolos grąžinimus. Juk sunkioje verslui situacijoje bankas, kaip ir visi įmonės kreditoriai, yra suinteresuoti, kad įmonė atsitiestų ir galėtų laiku vykdyti įsipareigojimus. Verslo pasaulyje svarbu elgtis sąžiningai. Juk didžiausias jauno verslininko turtas yra reputacija. Jei ją praras, bus labai sunku susigrąžinti“, – teigia „Invega“ generalinis direktorius.

GALIMYBĖ GAUTI VALSTYBĖS GARANTIJAS

Zabotka sako: „Be garantijų verslo pradžiai ar plėtrai, „Invega“ taip pat teikia išperkamosios nuomos ir eksporto kreditų draudimo garantijas. Kita svarbi priemonė – dalinis paskolų palūkanų kompensavimas. „Invega“ smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams kompensuoja iki 50 proc. sumokėtų kredito įstaigoms palūkanų. O jeigu paskola imta iš HYPERLINK “http://lku.lt/projektas-verslumo-skatinimas/?gclid=COq6zL2bgbQCFYlb3godKkwA8A” Verslumo skatinimo fondo, kompensuojama 95 proc. palūkanų. Šiuo metu palūkanos iš dalies gali būti kompensuojamos tiek ėmus paskolą su „Invegos“ garantija, tiek be garantijos“, – teigia jis.

Anot A. Zabotkos, šiuo metu išties siūloma daugiau įvairesnių verslo finansavimą gerinančių ir lengvinančių priemonių. Tai ir paskolos iš Verslumo skatinimo fondo, kur jaunimui suteikiamos prioritetinės lengvatos, su paskolomis skolinimosi naštai palengvinti teikiamos „Invegos“ garantijos bei palūkanų kompensavimas.

KAS GALI GAUTI LENGVATINES PASKOLAS?

Zabotka sako, kad dėl lengvatinių paskolų verslui gali kreiptis labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimą, ir socialinės įmonės. Būsimas verslininkas privalo turėti verslo idėją, kurios realumą būtina pagrįsti pirmiausia sau. Pagalba gauti finansavimą gali būti pateisinama tik tuo atveju, kai ketinama finansuoti naują verslą ar esamo verslo plėtra turi perspektyvą, gavus finansavimą realizuotas projektas generuos pakankamą grąžą, kuri bus pakankama paskolos palūkanoms mokėti ir paskolai grąžinti, sudarys sąlygas išlaikyti pagrindinius darbuotojus, finansuoti tolesnę verslo plėtrą.

Ne viena įmonė žlugo ne todėl, kad kredito ištekliai pabrango 2 proc. metinių palūkanų, bet todėl, jog įmonę paliko vienas ar keli pagrindiniai darbuotojai. Todėl nereikėtų visos energijos sutelkti vien į finansavimo pritraukimą.

MITAI IR BAIMĖS KYLA DĖL INFORMACIJOS TRŪKUMO

Pasak A. Zabotkos, mitų ir nepagrįstų baimių, kurios trukdo pradedantiems verslininkams pasinaudoti banko teikiamomis galimybėmis imti paskolą verslo pradžiai, visada buvo ir bus. Paprastai baimės ir gandai kyla iš informacijos trūkumo, paprasčiausio nežinojimo.

Pagrindinis mitas – kad finansų įstaigos finansavimą tiesiog duoda. Jei prisiminsime, kad, pavyzdžiui, bankininkystė irgi yra verslas, tai suprasime, kad bankui taip pat svarbu rasti įmonę, kuriai suteikus paskolą būtų galima pagal iš anksto sutartą grafiką ją susigrąžinti, beje, su palūkanomis. O tai daugelis pradedančių verslininkų pamiršta arba dar nesuvokia.

Tad jei jaunieji verslininkai kalbą kredito įstaigoje pradėtų nuo to, kaip ketina grąžinti suteiktą ir efektyviai savo verslo pradžiai ar plėtrai panaudotą paskolą, pokalbio dalis apie paskolos suteikimo sąlygas abiem pusėms būtų paprastesnė.

BŪTINAS NUOSEKLUMAS IR DRĄSA

„Norėčiau palinkėti originalių verslo idėjų, drąsos pradėti verslą ir stiprybės bei nuoseklumo jį plėtojant. Tik bendromis pastangomis sukursime tokią Lietuvą, kurioje bus gera gyventi ir dirbti“, – sako A. Zabotka, vildamasis, kad kiekvieno ekonomikos sunkmečio pamokos buvo išmoktos tiek bankų, tiek verslininkų.

„Manyčiau, kad skolinimo sąlygų kitimas yra verslo (tiek įmonių, tiek bankų) lūkesčių ir planuojamų plėtros projektų rezultatas. Matyti, kad ir bankai siekia išlaikyti kuo daugiau lojalių klientų, tenkinti jų verslo finansavimo poreikius. O kuo daugiau bus pasiūlyta palankesnių sąlygų skolintis, tuo konkurencingesnis Lietuvos verslas bus tiek Europos, tiek pasaulio mastu“, – atkreipia dėmesį „Invegos“ generalinis direktorius.