Kaip atsikratyti finansavimo paieškos stereotipų?

Verslas

2020.11.03

Autorius: Veronika Bielinytė

Temos: .

Kaip atsikratyti finansavimo paieškos stereotipų?

Jauno verslo finansavimas vis dar yra viena didžiausių pradedančiųjų baimių. Ir tai nenuostabu. „Luminor“ banko Finansinių konsultacijų skyriaus vadovės Dianos Kačanauskaitės duomenimis, vidutiniškai pusei jų finansavimo gauti nepavyksta. Tačiau rasti sprendimą įmanoma, o kartais trūksta tik elementaraus pasiruošimo. Be to, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas pabrėžia ir būtinybės ieškoti alternatyvų svarbą.

Jau šią savaitę startuoja forumas augančiam verslui, kuriame minėtieji ekspertai dalinsis patirtimi ir pateiks patarimų, kaip sugriauti vyraujančius finansavimo stereotipus. Renginio transliacijos internetu vyks iš lanksčių biurų erdvės „Workland“.

Kreipiasi per anksti

D. Kačanauskaitė, pasakodama, su kokia finansavimo realybe susiduria kasdienėje veikloje, atkreipia dėmesį, kad verslininkai neretai ateina prašyti paskolos iki galo neapsiskaičiavę savo finansinių galimybių.

„Pradedantiesiems verslininkams, kurie planuoja pasiskolinti verslo plėtrai, svarbu atlikti skaičiavimus, įvertinti, kokias investicijas planuoja ir kokią naudą iš to tikisi gauti. Dažnai kreipiasi naujai įsteigtos įmonės, kurios nėra išdirbusios bent vienų pilnų finansinių metų. Apie 20 proc. įmonių yra nefinansuojamos dėl to, kad jų vykdoma veikla generuoja nuostolį. Įvertinę tokią įmonę, nematome tvaraus pajamų dėsningumo arba augimo, todėl neturime galimybių suteikti paskolą arba lizingą. Ūkininkų segmente realybė kitokia, vos 16 proc. klientų nesuteikiamas finansavimas. Dažniausios to priežastys – veiklos nuostoliai“, – teigia pašnekovė.

Finansinių konsultacijų skyriaus vadovė pastebi ir keistą tendenciją, kai prašoma finansavimo ne pačioms būtiniausioms verslo plėtros priemonėms ir nusiviliama, jeigu bankas nesutinka tokių norų išpildyti.

„Jau penkerius metus matau tą pačią tendenciją: įsteigus įmonę, kreipiamasi dėl lizingo automobiliui, tačiau naujas įmonės automobilis dažniausiai nėra pati būtiniausia investicija ir neužtikrina įmonei jos veiklos plėtros ar pajamų augimo. Todėl atmestų paraiškų dėl finansavimo skaičius neparodo realybės, kai kalbama apie realias investicijas veiklos plėtrai“, – įsitikinusi D. Kačanauskaitė.

Galimybių daugiau, nei atrodo

INVEGA generalinis direktorius K. Motiejūnas teigia, kad dažniausiai jaunas verslas pagrįstai skeptiškai vertina bankinio finansavimo galimybę, mat neturi tam sukaupto kapitalo, patikimos istorijos. Pagalbos ranką šiuo atveju gali ištiesti ne tik privatūs investuotojai, bet ir valstybė.

„Bankai nėra vienintelė išeitis. Žinodama šią situaciją, valstybė jaunam verslui siūlo kitų galimybių. Tai – lengvatinės paskolos, garantijos, subsidijų priemonės bei rizikos kapitalo investicijos. Rizikos kapitalo investicijų paieška priklauso nuo verslo augimo stadijos ir netgi turimos idėjos. Jei yra gera novatoriška idėja, tačiau trūksta žinių ir lėšų, kaip ją įgyvendinti, galima kreiptis į akceleravimo fondų valdytojus – jie naujokams suteikia reikiamų žinių, o vėliau į tas įmones investuoja. Kita galimybė – ankstyvosios stadijos ir plėtros fondai, kurie gali investuoti novatoriško verslo pradžios ir tolesnės jo plėtros stadijų metu. Į įmones nuo parengiamojo iki plėtros etapo taip pat investuoja kartu su verslo angelais investuojantis fondas arba rizikos kapitalo fondas „Coinvest Capital“, – galimybes vardija K. Motiejūnas.

Greta naujovių žengia ir pastovumas

Verslai reaguoja į pasikeitusias sąlygas ir ieško naujų galimybių, naujų nišų rinkoje. D. Kačanauskaitė teigia, kad jaunas, augantis verslas vis dažniau kreipiasi dėl paskolų su valstybės parama. Anot jos, tai vienas sėkmingiausių pokyčių pradedančiųjų verslininkų gretose. K. Motiejūnas patikina, kad finansavimo ieško ir inovatyvūs, ir tradiciniai verslai.

„Rizikos ir privataus kapitalo investuotojų akiratyje atsiranda nemažai įmonių, kuriančių įvairius technologinius sprendimus, programėles, padedančias ir plačiajai visuomenei, ir verslams prisitaikyti prie „nuotolinio“ gyvenimo sąlygų. Tačiau, kad ir kokie pasikeitimai mūsų gyvenime vyktų, vargu ar išsiversime be tradicinių paslaugų ir gamybos. Lengvatinės paskolos verslo pradžiai, kaip ir anksčiau, dažniausiai imamos nedideliems šeimos verslams įkurti – maisto gamyba, mažmeninė prekyba, grožio ir sveikatinimo paslaugos, odontologinė praktika, baldų gamyba, juvelyrikos dirbtuvės, remonto paslaugos ir kita“, – vardija INVEGA vadovas.

Patarimai siekiantiesiems finansavimo

K. Motiejūno teigimu, nesusipratimų būtų išvengta, jeigu finansavimo prašytojai suprastų finansuotojų veiklos ypatumus, žinotų, į kokią instituciją tikslinga kreiptis ir prašytų tiek pinigų, kiek būtina verslui augti.

„Svarbu objektyviai nusistatyti finansavimo poreikį – pinigų reikia prašyti būtent tiek, kiek reikia. Su per mažai pinigų galima nepasiekti tikslų, o per didelė paskola kainuos per brangiai arba investuotojas nenorės rizikuoti. Nusistatyti finansavimo poreikį padės pagrįstas ir aiškus verslo planas. Koks turi būti geras verslo planas su įmonės pristatymu, rinkos analize ir kitais būdingais verslo plano komponentais, pavyzdžių galima rasti nesunkiai. Itin svarbu, kad verslininkas gerai pasiruoštų gyvam pokalbiui ir galėtų greitai ir užtikrintai atsakyti į gana paprastus klausimus“, – pataria K. Motiejūnas.

Savo ruožtu D. Kačanauskaitė pataria ne tik pasiruošti abstrakčiam pokalbiui, bet ir turėti konkrečius faktus.

„Prieš einant kalbėtis su skolintoju būtina pasiruošti dvejų pastarųjų finansinių metų finansines ataskaitas. Savarankiškai galima įsivertini skolos santykį su EBITDA (neturėtų viršyti 4–5 m.), nuosavo kapitalo rodiklį (esant žemam nuosavam kapitalui, visada galima tartis su skolintoju subordinuoti akcininkų suteiktas paskolas, jeigu tokių yra) ir apskaičiuoti, kiek per vienus metus įmonė bus pajėgi grąžinti gautos paskolos (DSCR > 1,2). Ruošiantis gauti finansavimą taip pat svarbi įmonės mokumo istorija, todėl savalaikis atsiskaitymas su tiekėjais, partneriais bei valstybe irgi turi reikšmės“, – atskleidžia pašnekovė.

Ekspertė taip pat skatina tartis su specialistais, įsigilinti į konkrečiai verslo sričiai taikomus valstybės ar Europos Sąjungos paramos projektus bei adekvačiai įvertinti savo galimybes paskolą grąžinti.

„Nereikėtų „pykti“ ant skolintojų, kad nesuteikia paskolos, kai to padaryti neleidžia tvaraus skolinimo reikalavimai bei įmonės veiklos rizika. Realybė yra tokia, kad skolintojas privalo užtikrinti pamatuotą paskolą. Kaip vieną iš didžiausių rizikų įvardinčiau per daug ambicingą ir nepamatuotą investiciją. Neretai tokiais atvejais jaunas verslas pasiskolina brangiai ir griežtomis sąlygomis, o neįsivertinęs pajamų srautų neturi galimybės laikytis paskolos terminų. Tokiu atveju įmonė gali susigadinti reputaciją ir dėl per didelės finansinės naštos tapti nemoki“, – pasakoja D. Kačanauskaitė.

Jubiliejinis renginys

Šiemet vyks jau penktasis augančio verslo forumas „LAUNCH 2020“. Jo formatas paremtas šių dienų aktualijomis, tad susitikimai vyks internetinėje erdvėje. Kviečiame stebėti transliacijas nuo lapkričio 5 iki 12 dienos.

Renginio organizatoriai džiaugiasi jau ne vienus metus jauno verslo forumą palaikančiais draugais. Šiemet išskirtinė padėka tenka bankui „Luminor“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), advokatų kontorai „Glimstedt“, Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai, naujienų portalui „Delfi“, lanksčių biurų erdvei „Workland“, reklamos ir rinkodaros ekspertams „Mikulskis.lt“ bei spaudos profesionalams „Spaudos departamentas“.

Ekspertai

Diana Kačanauskaitė

Diana Kačanauskaitė

Nuotolinių pardavimų Luminor verslo klientams skyriaus vadovė / „Luminor”

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.