Žinia apie itin pelningą virtualiojo susirašinėjimo platformos „Whatsapp“ pardavimą (populiariosios programėlės kūrėjams tai uždirbo net 19 milijardų JAV dolerių) socialiniam tinklui „Facebook“ apskriejo visą pasaulį. O dar šių metų gegužę patvirtina, kad sumokėjusi 3 milijardus dolerių kompanija „Apple“ įsigijo ausinių gamintoją „Beats Electronics“. Ir tai toli gražu ne vieninteliai sėkmingi verslo pardavimo pavyzdžiai. Anot rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinio direktoriaus Mindaugo Glodo, Lietuvoje suvokimas, kad verslą galima (o kartais ir reikia) parduoti, tik gimsta.

Pereinamasis laikotarpis

„Verslo kūrimas Lietuvoje nėra suprantamas tarsi: „Aš kuriu verslą tam, kad jis taptų preke, kurią atėjus laikui parduosiu.“ Neįmanoma, kad verslas gali ne tik gaminti prekes, kurias galima parduoti, bet ir pats tapti preke, – įžvalgomis dalijasi M. Glodas. – Požiūris, esą verslas – prekė, naujas dalykas. Kodėl? Iki šiol nebuvo nei gerų sąlygų, nei geros infrastruktūros, kad toks pardavimas galėtų vykti.“

„Iki šiol verslo žmonės pinigus, kuriuos patys sukaupė arba pasiskolino iš banko, investuodavo, t. y. pradėdavo savo verslą. Jei pritrūkdavo pinigų verslo plėtrai – skolindavosi papildomai, taip po trupučiuką augdami, – nusistovėjusį verslo modelį apibūdina M. Glodas. – Per visą tą laiką įvyko vienas kitas verslo susijungimas, galbūt pasitaikydavo atvejų, kai į Lietuvą atvykusi užsienio kompanija įsigydavo vietos kompaniją, kad būtų lengviau įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, tačiau tai buvo nesisteminiai dalykai.“

Pašnekovas priduria, kad gerų pavyzdžių vis dėlto būta: „Pavyzdžiui, „Thermo Fisher“ arba „Sicor Biotech“, tačiau tai daugiau išimtys nei taisyklės.“ Anot M. Glodo, šiose situacijose abi biotechnologijų kompanijos sukūrė išties unikalius produktus, kuriuos pavyko parduoti užsienio kompanijoms, kurioms stigo žinių analogiškam produktui sukurti.

Jei įmonėje viskas vyksta organiškai arba įmonė yra priėmusi strategiją, esą: „Viską darome pamažu iš vidinių resursų“ arba „Po truputį augame kartu su rinka, kiek leidžia nuolatinis efektyvumo didinimas“, toks verslas (laikydamasis minėtos filosofijos), ko gero, niekada neateis prie sprendimo, kad reikia parduoti.

M. Glodas

„Dabar situacija yra radikaliai pasikeitusi. Tai džiugu, nes pasikeitimai į gera, – sako M. Glodas. – Šiuos pokyčius lėmė Lietuvoje atsiradęs rizikos kapitalas. Ir nors kol kas jis suvokiamas ne visiems verslininkams, būtent rizikos kapitalas yra ne tik verslo finansavimo šaltinis, bet ir potenciali galimybė, kad ateityje finansuotas verslas bus tinkamas parduoti.“

Idealus scenarijus

„Kalbėdamas su žmonėmis dažnai pastebiu, kad ne visi skiria banko paskolą nuo investicijos, kurią suteikia rizikos kapitalo fondas, – sako M. Glodas. – Reikėtų suprasti, kad rizikos kapitalo fondas įdėdamas pinigus prisiima riziką, kad verslas gali bankrutuoti, tačiau negalima pamiršti, jog investuodamas jis tiki, kad šis verslas gali išaugti. Pinigai ir žinios yra investicijos, kurios leidžia verslą užauginti. Tada lieka vienintelis kelias, kaip rizikos kapitalo fondas gali užsidirbti, t. y. verslas turi būti parduotas.

Galiausiai ateina momentas, kai reikia aptarti įmonės pardavimą. Prie stalo sėda įmonės savininkai ir rizikos kapitalo fondas, kuris sako: „Žiūrėkit, mes visi kartu padarėme tikrai gerą produktą, bet atėjo laikas jį parduoti. Ir tai yra laikas parduoti įmonę kartu.“ Jei verslininkas sutinka, verslas tampa preke, yra parduodamas, o verslininkas išeina turtingesnis, nei kada buvo.“

Pagalba iš rizikos kapitalo fondų

„Jei įmonėje viskas vyksta organiškai arba įmonė yra priėmusi strategiją, esą: „Viską darome pamažu iš vidinių resursų“ arba „Po truputį augame kartu su rinka, kiek leidžia nuolatinis efektyvumo didinimas“, toks verslas (laikydamasis minėtos filosofijos), ko gero, niekada neateis prie sprendimo, kad reikia parduoti“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.

Anot M. Glodo, tokių verslų (kurie laikomi kaip pragyvenimo šaltinis) Lietuvoje šiandien daugiausia.

„Žinoma, dar tik 20–24 metai, kaip žmonės gali kurti savo verslą. Taigi tie, kuriems pavyko, nori jį išlaikyti, kuo ilgiau, nes tai jų kūdikis“, – sako pašnekovas.

„Kita dalis – verslininkai, kurie turi daug gerų idėjų, bet neturi vidinių resursų joms įgyvendinti. Kai pinigų nėra, keliaujama į banką. O bankas sako „Ne“, nes nelinkęs investuoti į naujas, rizikingas sritis. Tuomet nereikėtų paleisti savo idėjų, o kreiptis į rizikos kapitalą, nes jis gali padėti“, – pataria M. Glodas ir perspėja, kad darbas su rizikos kapitalo fondu dažnai reikš, kad pasiekus tikslus, didesnę vertę įgavusią įmonę reiks parduoti.

Kita vertus, su rizikos kapitalu dirbantis verslininkas papildomai gauna geriausią konsultantą, kuris padės įvertinti, ar laikas pardavimui tinkamas, kitaip sakant, padės verslą paversti preke.