„Verslo kaime pagrindinė dominantė Lietuvos sąlygomis turėtų būti tradicinės žemės ūkio produkcijos gamyba. Mes turime pakankamai geras sąlygas, tačiau pagal gamybos lygį gaminame beveik keturis kartus mažiau nei danai ar kitų šalių ūkininkai, turintys ne geresnes sąlygas“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis. Su juo ir pasikalbėjome apie verslo kaime kūrimo ir plėtros galimybes bei tendencijas.

Perspektyva – daugiašakis ūkis

J. Kraujelis pabrėžė, kad nors Lietuvoje gamyba intensyvėja, technologijos tobulėja, o darbas tampa našesnis, skirtumai tarp Lietuvos ūkių dar dideli. Paklaustas, ar dabar palankios sąlygos kurti pelningą ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotą verslą kaime, jis sakė: „Visoms žemės ūkio produkcijos rūšims sąlygos nėra palankiausios, bet daugiašakiam ūkiui, manau, nėra blogiausios. Vienoms net per geros, kitoms pakenčiamos.“

Anot Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento, norint, kad sektųsi, reikia turėti žinių apie žemės ūkį ir žemės. Be to, svarbu išsiaiškinti, ar verslo produkto reikia visuomenei.

„O patarėjų dabar daug. Kiek jie patikimi – kitas klausimas“, – teigė J. Kraujelis ir atkreipė dėmesį, kad turint klausimų dėl žemės ūkio informacijos vertėtų kreiptis į rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biurus rajonuose.

Ne kiekvienas kaime gyvenantis žmogus supranta, kaip reikia pildyti paraišką, daugelis kitų niuansų taip pat kelia klausimų. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantai gali padėti tvarkyti buhalterinę apskaitą, suteikti reikalingą informaciją, padėti užpildyti paraišką, parengti verslo planą ir t. t. Taip pat yra galimybė gauti finansuojamas individualias ūkininkų konsultacijas ne tik pirminėje verslo kūrimo stadijoje, bet ir vėliau.

J. Kraujelis pabrėžė, kad aukštesnės ar aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų kūrimas steigiant verslą padėtų į kaimą pritraukti daugiau išsilavinusių žmonių, galinčių prisidėti prie kaimo gerovės.

Išmokos jauniesiems ūkininkams išliks

„Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika nelabai skatina daugiau dirbti, gaminti ir iš to gyventi. Valstybės nacionalinė parama yra ribota ir dėl finansinių išteklių, ir dėl griežto Europos Komisijos reglamentavimo. Dabar deklaruojama, kad bus skatinama gyvulininkystė, nes pas mus 1 ha liko tik 0,3 SGV (sąlyginiam gyvulių vienetui), kai Danijoje – 1,7“, – sakė J. Kraujelis ir pabrėžė, kad efektyvių kaimo plėtros procesų šiuo metu apskritai nėra, nes provincija sparčiai tuštėja.

Kokia parama iš Europos žemės ūkio fondo skiriama kaimo plėtrai, galima išsiaiškinti užsukus į Lietuvos žemės ūkio ministerijos tinklalapį arba Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamente bei Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.

J. Kraujelis patvirtino, kad ir po 2013 m. išliks išmokos jauniesiems ūkininkams, bet, tikėtina, bus pakeistos sąlygos.

Darykite tai, kas žmonėms reikalinga ir ką patys galite geriausiai padaryti. Lietuvos kaimas yra daugiafunkcis, bet jo pamatai buvo ir liks žemės ūkis.“

J.Kraujelis

Iki 2013 metų Europos žemės ūkio fondo parama buvo skiriama žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumui didinti. Kokios prognozės 2014–2020 metams?

„Konkurencingumo prioritetas popieriuje numatomas ir 2014–2020 metais, – sakė J. Kraujelis ir pridūrė, kad po 2013 metų parama žemės ūkiui (pajamoms palaikyti) išliks ir bus didesnė: – Tačiau viskas bus sudėtingiau suraikyta, atsiras dar daugiau reikalavimų. Kaimo plėtros programai lėšų bus skirta mažiau, tačiau protingai naudojant ir pasiekus didesnę sklaidą kartu su pajamomis iš darbo žemės ūkyje galima daug ką neblogai pataisyti.“

O kokios kaimo verslo konkurencingumo didinimo galimybės numatomos po 2013 metų?

„Žemės ūkio konkurencingumas susijęs su tiesioginių išmokų dydžiu. Deja, jos Lietuvos ūkininkams 2020 metais sieks tik 75 proc. ES-28 lygio. Gali tekti mažiau paramos ūkių modernizavimui“, – sakė J. Kraujelis.

Verslo idėjų įgyvendinimą trikdo ir sudėtinga sistema

Lietuvos ūkio plėtros strategijoje numatyta, kad smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra turėtų būti viena prioritetinių ekonominės politikos krypčių. Ar sėkmingai einama to link?

„Deklaruojama nemažai, bet kadangi tai daroma neįvertinus realybės kaime, tai daug kas ir toliau vyksta savaime“, – neslėpė J. Kraujelis.

Dabar palyginti daugiau galimybių sulaukti finansavimo kaime turi tie, kurie ketina kurti ir plėtoti alternatyvų, ne žemės ūkio veiklos verslą, pavyzdžiui, kaimo turizmą, atgaivinti ir populiarinti senuosius amatus.

„Geros idėjos visada suteikia didesnes galimybes gauti paramą. Kita vertus, vien alternatyvomis žavėtis nepatarčiau. Pirmiausia reikia būti tikriems, ar tomis alternatyvomis kas naudosis, kuo jos skirsis nuo kitų“, – sakė J. Kraujelis.

Anot jo, nei žemės sklypų, nei pastatų trūkumas negalėtų stabdyti verslo idėjų įgyvendinimo: „Stabdo kiti dalykai. Ypač įvairiausių leidimų ir kitų dokumentų gavimas. Be to, ūkių struktūra nėra tinkama gyvybingiems, konkurencingiems ūkiams formuotis. Yra 80 000 ūkių, kurių vidutinis dydis – 2,8 ha. Tai didelė problema. Vienintelis būdas tokiems ūkiams padėti – parama per jų kooperaciją.“

Imantis verslo svarbu galvoti apie rinką

Nuo seno kaimo žmonės plėtojo tradicinius amatus: audimą, baldininkystę, batsiuvystę, drožybą, kalvystę, klumpdirbystę, mezgimą, kaminkrėtystę. J. Kraujelis atkreipė dėmesį, kad svarbiausia, jog tie amatai, jų gaminiai bei paslaugos būtų paklausūs: „Skatinti galima, bet jeigu nebus paklausos, tai nebus ir perspektyvos.“

Numatyta, kad nuo 2014 metų tiesioginės išmokos nebus skiriamos asmenims ar jų grupėms, kurių žemės ūkio paskirties žemę sudaro daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žemė ir kurie toje žemėje nevykdo minimalios valstybių narių nustatytos žemės ūkio veiklos.

Anot J. Kraujelio, būtų teisinga ir išmintinga, jei paramos dydis priklausytų nuo žmonių darbo, o ne nuo žemės turėjimo ir jos nenaudojimo visuomenės interesams. „Ir dabar, kai reikalaujama tik nušienauti, parama tampa socialinėmis pašalpomis, neskatinančiomis dirbti. O išleidžiami pinigai yra uždirbti kitų ES šalių donorių mokesčių mokėtojų darbu“, – sakė jis.

Ketinantiems kurti verslą kaime J. Kraujelis palinkėjo: „Darykite tai, kas žmonėms reikalinga ir ką patys galite geriausiai padaryti. Lietuvos kaimas yra daugiafunkcis, bet jo pamatai buvo ir liks žemės ūkis.“

Informacija

Ką reikia žinoti?

Būtinos žinios apie žemės ūkį, svarbu išsiaiškinti, ar verslo produkto reikia visuomenei.

Klausimų dėl žemės ūkio informacijos vertėtų kreiptis į rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biurus rajonuose.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantai gali padėti tvarkyti buhalterinę apskaitą, suteikti reikalingą informaciją, padėti užpildyti paraišką, parengti verslo planą ir t. t. Taip pat yra galimybė gauti finansuojamas individualias ūkininkų konsultacijas ne tik pirminėje verslo kūrimo stadijoje, bet ir vėliau. Daugiau informacijos: http://www.lzukt.lt

Kokia parama iš Europos žemės ūkio fondo skiriama kaimo plėtrai, galima išsiaiškinti užsukus į Lietuvos žemės ūkio ministerijos tinklalapį arba Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamente bei Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.

Daugiau informacijos: HTTP://WWW.NMA.LT, HTTP://WWW.PARAMAKAIMUI.LT