Ką daryti, kai veiklai užtikrinti finansavimo reikia nedelsiant?

Verslas

2020.04.02

Autorius: Emilija Zareminaitė

Temos: .

Ką daryti, kai veiklai užtikrinti finansavimo reikia nedelsiant?

Paulius Jauga Asmeninio albumo nuotr.

Šiuo laikotarpiu dėl smarkiai išaugusios prekių pristatymo į namus paklausos tokios paslaugos teikėjai išgyvena darbų apimties pakilimo metą. Tačiau kartu neišvengiamai susiduria ir su finansiniu iššūkiu – apyvartinių lėšų trūkumu. Kasdien reikia užpirkti daugiau prekių, atsiskaityti už jas iškart, o pinigai iš klientų gaunami tik po kurio laiko.

Tai reiškia, kad, neturint pakankamo rezervo, laukimas, kol pinigai bus gauti, nutraukia operatyvią prekių pristatymo grandinę, kuri dabar itin reikšminga.

„Prekes, kurias per mūsų programėlę užsako klientai, įsigyjame savo lėšomis. Grandinė maždaug tokia: klientas suformuoja krepšelį, iš jo sąskaitos rezervuojama atitinkama suma, kuri patenka pas pinigų surinkimo operatorių, prie kurio prijungta mūsų platforma. Tik po to, kai mes galutinai įvykdome užsakymą, t. y. pristatome prekes pirkėjui, pinigai nuskaitomi iš jo sąskaitos ir paprastai po kelių dienų įkrenta mums. Žinant šių dienų aktualijas, prekių reikia įsigyti kur kas daugiau, mes tokio pinigų rezervo sukaupę tikrai neturime, tad privalėjome ieškoti sprendimo“, – pasakoja Tadas Norušaitis (nuotr. kairėje), maisto produktų ir kasdienių prekių iš parduotuvių užsisakymo mobiliąją programėlę „LastMile“ valdančios bendrovės vadovas.

Anot jo, nuo to laiko, kai šalyje paskelbtas karantinas, užsakymų per jų programėlę skaičius išaugo 10, o kai kuriomis dienomis – ir iki 20 kartų. Paprastai jie užsakymus įvykdydavo per valandą, dabar – tik planuotu laiku.

„Šiuo metu laikai rezervuoti jau penkioms dienoms į priekį, bet stengiamės dirbti kaip įmanoma operatyviau. Prie mūsų prisijungia papildomi darbuotojai, kai kurie laikinai, kol dėl susidariusios padėties yra priversti sustabdyti nuolatinį darbą“, – apie šiandienos aktualijas pasakoja T. Norušaitis.

Į pagalbą – papildomas finansavimas

Dabar taip reikalingas papildomas apyvartines lėšas, kad galima būtų nupirkti kuo daugiau produktų ir pristatyti juos gyventojams, įmonė užsitikrino pasinaudodama faktoringo paslauga.

„Šiuo atveju sąskaitų finansavimas mums pasirodė priimtiniausias sprendimas. Faktoringo bendrovė, pagal pinigų surinkimo operatoriaus ataskaitas, didžiąją dalį pinigų mums perveda iškart. Juos nedelsiant nukreipiame atsiskaityti už prekes“, – komentuoja T. Norušaitis.

Jis sako suprantantis, kad dabartinė situacija nesitęs amžinai, todėl į ją žvelgia blaiviai. „Mums, dar visai neseniai pradėjusiems veiklą, tai tarsi laikina pagalba. Iki šiol, kol buvome starto stadijoje, bet kokios galimybės gauti finansavimą buvo kur kas mažesnės. Tačiau dabartinis kontekstas paskatino sprendimų ieškoti čia ir dabar. Džiugu, kad mūsų pasirinkti finansavimo partneriai operatyviai įsigilino į situaciją ir pateikė geriausią bei abiem pusėms tinkantį sprendimą. Karantinui pasibaigus, žinoma, bendradarbiavimą tęsime toliau“, – sako verslininkas.

Po karantino nuosmukis?

Anot sąskaitų finansavimo paslaugą „LastMile“ platformai suteikusios faktoringo bendrovės „Factris LT1“ vykdomojo direktoriaus Pauliaus Jaugos, prekių pristatymo paslaugą siūlantys verslai neturėtų patirti pastebimo nuosmukio net ir tuomet, kai koronavirusas bus užmaršty.

„Natūralu, kad visi siūlantieji prekių pristatymo į namus paslaugą šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie sklandesnio ir operatyvesnio dabar taip reikalingos paslaugos įvykdymo, – komentuoja P. Jauga. – Dabar įmonėms svarbiausia peržiūrėti struktūrą ir sutelkti resursus ten, kur jų labiausiai reikia. Nebūtinai užsakymų srautai sumažės. 2008 m. pasaulio finansų krizė parodė, kad jos metu sukurtos partnerystės turi ilgalaikį poveikį tolesniam bendradarbiavimui. Be to, maisto pristatymo į namus paslauga yra aktuali besikeičiant visuomenės vartojimo ir apsipirkimo įpročiams. Pakilimas yra puiki proga vartotojams išbandyti šią paslaugą, kas, tikiu, turės ilgalaikį efektą šiam sektoriui.“

Ką daryti tiems, kurie išgyvena staigų kritimą?

Pasak jo, dažniausiai šiomis dienomis dėl papildomo finansavimo kreipiasi smulkusis ir vidutinis verslas, t. y. įmonės, kurių metinė apyvarta nesiekia 5 mln. eurų.

„Kalbant apie tuos, kurių pardavimai krito, labai svarbu suprasti kritimo priežastis. Jeigu pardavimai sustabdyti dėl pirkėjų neatsiskaitymo, bandykite persiorientuoti į pardavimus kitiems pirkėjams. Kiek leidžia galimybės, nukreipkite savo resursus pagal esamus rinkos poreikius: internetinė prekyba, aktualių produktų gamyba ir pardavimas. Jeigu neturite galimybės atnaujinti pardavimų ar perorientuoti verslo arčiau šiandieninių poreikių, susitvarkykite išlaidas bei pasinaudokite Vyriausybės teikiamomis priemonėmis, skirtoms nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Tai trumpuoju laikotarpiu leis išgyventi ir sulaukti geresnio laiko“, – pataria P. Jauga.

Tiesa, kaip pastebi pašnekovas, priemonės verslui teikiamos ne tiesiogiai, o per finansų įstaigas: „Dėl prieinamumo prie priemonių laiko kol kas sunku tiksliai pasakyti. Jas organizuoja daug susijusių šalių, bet žinome, kad žmonės dirba ilgus vakarus tais klausimais. Dauguma priemonių sueina į pagrindinį tikslą – apyvartinio kapitalo finansavimas verslui.“

P. Jauga priduria, kad tuo atveju, jeigu verslas turi apyvartinių lėšų poreikį ir neapmokėtų gautinų sumų iš pirkėjų, nesvarbu, ar verslas šiuo laikotarpiu paklausus, ar išgyvena sunkius laikus, galima kreiptis dėl papildomo finansavimo. Kiekvienas atvejis individualus ir jis vertinamas atskirai, bet išeičių yra.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.