Pasibaigus ES investicijų kvietimui „InoStartas“, vienuolikai jaunų ar mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) patirties neturinčių verslų paskirstyta 1,71 mln. eurų. Dar 36-iems teigiamai įvertintiems projektams bus skirtas papildomas 5,78 mln. Eur finansavimas, kurį Inovacijų agentūra paskirstys antrame etape. Kvietime aktyviausiai dalyvavo ir daugiau nei pusę visų projektų įgyvendinimo planų pateikė ir projektus įgyvendins Kauno rajone veikiančios įmonės, o populiariausia projektų tema tapo – dirbtinis intelektas ir didieji duomenys.

„Didelis susidomėjimas priemone rodo, kad Lietuvos regionuose veikiantys verslai yra kūrybingi ir siekia kurti inovatyvius sprendimus bei vystyti rinkos poreikius atitinkančias technologijas. Todėl priėmėme sprendimą padidinti kvietimo sumą 5,78 mln. eurų ir finansuoti daugiau projektų, kurie atvers daugiau galimybių Lietuvai bei didins verslo konkurencingumą rinkoje“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Inovatyviausiems projektams jau skirta 1,71 mln. eurų

Sulaukta net 97 projektų įgyvendinimo planų (PĮP), iš kurių 47 buvo tinkami finansuoti ir atitiko visas kvietime nustatytas sąlygas. Aukščiausius balus surinkusiems projektams jau paskirstyta visa kvietimo suma – 1,71 mln. Eur, likusiems buvo nuspręsta skirti papildomus 5,78 mln. Eur, kurie bus paskirstyti artimiausiu metu.

„Maloniai nustebino jaunų verslų regionuose aktyvumas. Sprendimas skirti papildomą finansavimą priimtas siekiant padėti iniciatyviems jauniems verslams augti ir kurti pridėtinę vertę regionuose. Aukštas aktyvumas patvirtino, kad regionuose veikiantys verslai laukia investicijų ir turi potencialo, kurį tokiais finansavimo mechanizmais, kaip „InoStartas“ galime padėti atskleisti“, – sako Inga Lukošiūnaitė, Inovacijų agentūros Mokslo ir inovacijų skyriaus vadovė.

Daugiausia projektų iš IRT srities

Pagal projektų specializaciją daugiausiai (37 PĮP) projektų įgyvendinimo planų sulaukta iš informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities, tačiau nedaug atsiliko sveikatos technologijų ir biotechnologijų srities projektai (32 PĮP), o trečioje vietoje liko naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų (28 PĮP) specializacija.

„Sąlyginai nemažą pateiktų projektų įgyvendinimo planų dalį užima sveikatos mokslų tematika, nors ankstesniuose kvietimuose ji būdavo mažiau populiari. Tradiciškai dominuodavo IRT tematika, sudaranti apie pusę visų projektų. Visgi nors šiemet bendras IRT populiarumas smuktelėjo, populiariausia tema buvo iš šios srities – tai Dirbtinis intelektas bei didieji ir paskirstytieji duomenys – sulaukėme net 28 projektų įgyvendinimo planų šia tema“, – sako I. Lukošiūnaitė.

Paramą gavo tik jaunos įmonės

Kvietime dalyvauti galėjo Lietuvos Vidurio ir vakarų regione veikiantys verslai – pradedantys inovatoriai. Tai ne ilgiau kaip metus veikiančios įmonės, tačiau turinčios ne mažesnes kaip 3 tūkst. Eur veiklos pajamas. Taip pat tai įmonės, kurios neturi ankstesnės patirties MTEP srityje, bet veikia ilgiau nei metus bei turi ne mažesnes kaip 3 tūkst. Eur veiklos pajamas.

Pagal priemonę „InoStartas“ buvo galimos ne tik MTEP veiklos, bet ir sukurtų produktų patentavimas ar įgyvendinant projektą sukurto produkto parengimo rinkai veikla. Galimybe finansuoti produkto patentavimą siekė pasinaudoti 9 verslai, o teigiamai įvertinti buvo du.

Didžiausia galima projektui skirta finansavimo suma – 200 tūkst. eurų, mažiausia – 40 tūkst. eurų. Didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma patentavimo veiklai – iki 30 tūkst. eurų, o sukurto produkto parengimo rinkai veiklai – iki 80 tūkst. eurų. Gavę finansavimą projektų įgyvendinimo planųteikėjai projekto veiklas turės įgyvendinti ne vėliau kaip per 18 mėnesių.

Įvertinus visus projektų įgyvendinimo planus,finansavimas skirtas Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestuose, Alytaus, Klaipėdos, Utenos, Mažeikių, Panevėžio ir Utenos rajonuose bei Kazlų Rūdos savivaldybėje veikiančioms įmonėms – jos kurs ir vystys medicinos, transporto, energetikos, žemės ūkio, dirbtinio intelekto ir kituose sektoriuose naudojamas inovatyvias technologijas.

Ambicingi projektai

Kvietimo „InoStartas“ lėšomis medicinos srityje bus kuriamos ir vystomos inovacijos, kaip neinvazinis intrakranijinio slėgio pulsinių bangų ir smegenų slankumo monitorius, klinikinių tyrimų saugumo bei efektyvumo patikrinimo priemonės ir inovatyvus glitimo kiekio žmogaus organizme biojutiklis. Šioje srityje taip pat planuojama sukurti naujus ir tobulinti jau esamus vaistinius preparatus.

Energetikos srityje, bus iš esmės tobulinama vertikali vėjo jėgainė, transporto ir technologijų srityje – inovatyvi daugiasluoksnė paskirstytų duomenų perdavimo bei apdorojimo sistema elgsenai atpažinti ir sprendimams priimti realiu laiku.

Žemės ūkio srityje planuojama kurti dirbtiniu intelektu grįstą žemės ūkio veiklai trukdančių akmenų atpažinimo ir jų optimalaus surinkimo maršruto sudarymo sistemą.

„Vertindami projektų įgyvendinimo planus, atsižvelgėme į jų inovatyvumo lygį. Net 27 iš 47 teigiamai įvertintų projektų yra inovatyvūs pasauliniu lygmeniu, 17 – rinkos lygmeniu ir tik 3 bendrovės lygmeniu. Tai rodo, kad Lietuvoje gebame mąstyti globaliai ir kurti inovacijas, stiprinančias visos šalies pozicijas tarptautinėse vertės grandinėse“, – sako I. Lukošiūnaitė.

Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos paskelbs kvietimų finansavimui gauti, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai. Finansavimas pagal priemonę „InoStartas“ skiriamas iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų.